Naujasis Vokietijos kancleris jau pasiuntė žinią Rusijai

Paklaustas televzijos „Welt“, ar galėtų įsivaizduoti, kad šis dujotiekis galėtų būti pasitelktas kaip spaudimo priemonė, Olafas Scholzas sakė, kad jo vyriausybė nori, jog „būtų gerbiamas sienų neliečiamumas“. Jis pridūrė, kad „visi supranta, jog kiltų pasekmių, jeigu to nebūtų laikomasi“.

Naujoji Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pakartojo Vakarų politikų perspėjimus Rusijai dėl Ukrainos, pareikšdama, kad Maakva brangiai sumokės, jeigu įsiverš į savo kaimynę Ukrainą, rašo „Bloomberg“.

„Ukrainos teritorinis vientisumas ir suverenumas nėra diskutuotini“, – sakė A. Baerbock ketvirtadienį po derybų su savo Prancūzijos kolega Jeanu-Yvesu Le Drianu Paryžiuje, paragindama Europos Sąjungos ir NATO partneres stengtis vengti karinės eskalacijos.

„Rusija sumokėtų didelę politinę ir, visų pirma, ekonominę kainą, jei vėl pažeistų Ukrainos valstybingumą, – sakė ji. – Sprendimus galime rasti tik diplomatijos keliu.“

Viena iš Vokietijos Žaliųjų partijos lyderių A. Baerbock, trečiadienį pradėjusi eiti pareigas socialdemokratų kanclerio O. Scholzo vadovaujamoje naujoje valdančiojoje koalicijoje, vyksta į savo pirmąją kelionę į užsienį.

A. Baerbock vėliau ketvirtadienį surengs atskirus susitikimus Briuselyje su Josepu Borrelliu, ES užsienio politikos vyriausiuoju įgaliotiniu, ir NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, o penktadienį susitiks su savo Lenkijos kolega Varšuvoje.

J. Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija elgiasi „vis agresyviau“ ir toliau „masiškai telkia karines pajėgas“ Ukrainos pasienyje.

Rusija „panaudojo jėgą prieš savo kaimynus ir daug investavo į naujus pajėgumus, įskaitant pažangius branduolinius ginklus“, – kalbėjo jis vaizdo pranešime Bukarešto forumui.

Įspėjimai Kremliui trečiadienį nuskambėjo ir iš kitų Europos sostinių.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss pareiškė, kad Rusija darytų „strateginę klaidą“, jei didintų agresiją prieš Ukrainą.

L. Truss sakė, kad Ukrainos kolegai pasiūlys „glaudesnį strateginį bendradarbiavimą“, kai viename renginyje jos buvo paklausta, ar JK galėtų dislokuoti daugiau karių šalyje, į kurią, kaip baiminamasi, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali pradėti invaziją.

Ji sakė, kad Rusija turi „gerbti Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą“.

Tai skelbiama po to, kai buvo pranešta, kad JAV prezidento Joe Bideno ir V. Putino derybose padaryta mažai pažangos.

J. Bidenas „tiesiai pasakė prezidentui V. Putinui, kad, jei Rusija toliau veršis į Ukrainą, JAV ir mūsų sąjungininkai Europoje atsakys griežtomis ekonominėmis priemonėmis“, sakė JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake‘as Sullivanas.

V. Putinas, pasak jo patarėjo užsienio reikalams Jurijaus Ušakovo, taip pat tiesiai pareiškė JAV prezidentui, kad „Rusijos kariai yra savo teritorijoje ir niekam nekelia grėsmės“.

L. Truss trečiadienį sakė: „Praėjusią savaitę aplankiau mūsų karius Estijoje ir prisijungiau prie NATO užsienio reikalų ministrų Rygoje“.

„Kartu mes pasiųsime aiškią žinią, kad bet koks Rusijos įsiveržimas į Ukrainą būtų strateginė klaida. Kaip sakė prezidentas J. Bidenas, teks sumokėti „labai realią kainą“, – kalbėjo L. Truss. – Palaikome Ukrainą, remdami jos saugumą ir gynybą, padėdami jai tapti labiau energetiškai nepriklausoma. Šiandien dar susitiksiu su savo kolega iš Ukrainos Dmytro Kuleba, nes siekiame toliau stiprinti mūsų ryšius“.

Užsienio reikalų sekretorė sakė, kad JK jau teikia paramą šaliai, ir pridūrė, kad bet kokiai tolesnei agresijai atremti reikia „didelių ekonominių ir diplomatinių išlaidų“.

Prancūzija taip pat perspėjo Maskvą, kad, jei Rusija užpultų Ukrainą, jai grėstų „strateginiai ir didžiuliai padariniai“.

„Rusijai buvo pasiųstas griežtas signalas, kad naujas išpuolis prieš Ukrainos teritorinį vientisumą turėtų strateginių ir didžiulių padarinių“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime po šią savaitę vykusių Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Jungtinės Karalystės ir JAV vadovų pokalbių telefonu.

Jame sakoma, kad vadinamasis Vakarų valstybių sąjungininkių penketas savo derybose „pareiškė nuostatą, kad Ukrainos suverenitetas turi būti gerbiamas“.

2014 metais Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, tačiau šio žingsnio tarptautinė bendruomenė niekada nepripažino. Tais pačiais metais promaskvietiški separatistai perėmė dviejų Ukrainos rytinių regionų kontrolę ir paskelbė nepripažintas separatistines valstybes.