Nors NATO intervencija padėjo sustabdyti kovas tarp musulmonų, serbų ir kroatų, – mažiausiai 100 000 žmonių žuvo per kruviną atsiskyrimą nuo buvusios Jugoslavijos, – išlieka rimta grėsmė, kad tvyranti etninė įtampa gali tapti nebesuvaldoma.
Įtampa tebetvyrojo praėjusią savaitę, kai Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos užsienio ministrai atnaujino kone dešimtmetį „apmirusią“ programą, Narystės veiksmų planą (angl. Membership Action Plan, MAP). Nors daugelis Bosnijos musulmonų ir kroatų pritaria glaudesniems ryšiams su NATO, didžiuma Bosnijos serbų su jų lyderiu Miloradu Dodiku priešakyje tvirtai tam priešinasi.
„Bet kokiems veiksmams, reiškiantiems bet kokį priklausymą kariniam aljansui, NATO ar kokiam kitam, aš nepritarsiu“, – pareiškė prorusiškų pažiūrų M. Dodikas, ištikimas Vladimiro Putino sąjungininkas, išrinktas į Bosnijos ir Hercegovinos trinarį prezidiumą.
Bosniams Prezidiume atstovaujantis Šefikas Džaferovičius iš konservatyviosios nacionalistinės Demokratinio veiksmo partijos (SDA) pareiškė, kad NATO narystė yra vienas iš „svarbiausių užsienio politikos tikslų“. Kroatų atstovas Zeljko‘as Komsic‘us taip pat pabrėžė prioritetinį tokio siekio pobūdį ir dar kartą pakartojo, jog ankstesnis kolektyvinio prezidiumo Bosnijos serbų narys Nebojsa Radmanovic‘us išreiškė paramą MAP dar 2009 metais, kilus pirmosioms diskusijoms šia tema.
„Serbų Respublika tada iš tiesų svarstė NATO narystės klausimą, nes manėme, kad turėtumėme kalbėtis su aljansu, – sakė M. Dodikas. – Šiandien geopolitinė situacija pasikeitė“.
NATO aljansas tikisi pritraukti daugiau narių Balkanų regione, kur jis yra įstrigęs kovoje dėl įtakos su Rusija, pasmerkusia Vakarų karinės grupės plėtrą į savo buvusią įtakos sferą. Buvusios Jugoslavijos respublikos Slovėnija, Kroatija ir Juodkalnija jau yra NATO narės, o šių metų liepą pradėti derybas dėl narystės pakviesta Makedonija.
Bombos, aukos
1995 m. Deitono taikos sutartis Bosniją ir Hercegoviną su 3,5 mln. gyventojų padalijo į du atskirus teritorinius vienetus – serbų valdomą Serbų Respubliką ir vadinamąją bosnių musulmonų bei kroatų Bosnijos ir Hercegovinos Federaciją. Šia sutartimi buvo sukurta silpna centrinė vyriausybė iš visų minėtų grupių, kurios trikdo sprendimų priėmimo procesą, ekonomikos augimą ir politinę harmoniją, nes audringai ginčijasi įvairiausiais klausimais, nuo biudžeto lėšų paskirstymo iki to, kokia vėliava turėtų plevėsuoti per jų susitikimus.
Praėjusią savaitę M. Dodikas demonstratyviai išėjo iš susirinkimo, protestuodamas, kad Serbų Respublikos vėliava nebuvo iškelta šalia Bosnijos-Hercegovinos. Jo atviras pasipriešinimas glaudesniems ryšiams su aljansu paremtas istorija. NATO subombardavo Bosnijos serbų pajėgas paskutiniais karo Bosnijoje metais, po to, kai šios užėmė rytinį Bosnijos musulmonų gyvenamą Srebrenicos anklavą ir išžudė maždaug 8 tūkstančius musulmonų vyrų ir berniukų. NATO bombardavo ir kaimyninę Serbiją, palaikančią glaudžius ryšius su savo etniniais tautiečiais Bosnijoje 1999 metais per Kosovo konfliktą.
„Tūkstančiai bombų, tūkstančiai serbų aukų „Republika Srpska“ ir Serbijoje – tai negali būti pamiršta, – šiais metais kalbėjo M. Dodikas. – NATO narystė būtų visų serbų pažeminimas“.
M. Dodikui, siekiančiam, kad Serbų Respublika trauktųsi iš Bosnijos ir Hercegovinos, Jungtinės Valstijos yra paskelbusios sankcijas už Bosnijos taikos sutarties laužymą. Jis taip pat žada kovoti prieš pokarinius tarptautinių pareigūnų kontroliuojamus pokyčius Bosnijos valdžios struktūroje, kurių dėka šalis tapo labiau centralizuota nei buvo numatyta pagal originaliąją Deitono taikos sutartį.
Pasaulio galiūnės taip pat rodo didelį nepasitenkinimą. Šių metų gruodį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas apkaltino NATO ir Europos Sąjungą, esą jos „spartina pastangas tęsti regiono užkariavimą“ ir siūlo šalims „klaidingą pasirinkimą“, esą jos turi jungtis arba prie Rusijos, arba prie Vakarų.
Anot NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo, aljansas norėtų, kad būtų sutarta dėl daugiau priemonių, kaip galimos narystės sąlygų. „Dabar metas Bosnijai ir Hercegovinai nuspręsti, ar priimti šį siūlymą, – kalbėjo J. Stoltenbergas Briuselyje. – Mes suteikėme jiems galimybę“.
