Kai Rusija 2014-ųjų pradžioje aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį ir Rytų Ukrainoje ėmė remti separatistus, Maskvos ir NATO santykiai pasiekė žemiausią tašką nuo Šaltojo karo laikų.
Dėl šių priežasčių dvejus metus Aljanso ir Rusijos santykiai buvo įšaldyti. Tiesiogines derybas NATO ir Rusijos ambasadoriai atnaujino tik 2016 metais. Tuo metu pirmosios nuo krizės pradžios aukšto lygmens karinės derybos buvo surengtos 2017 metais.
„Manau, kad vyks daugiau susitikimų ir bus plačiau naudojamasi tiesioginiais kariniais komunikacijos kanalais“, - mintimis dalijosi J. Stoltenbergas.
„Taigi judame į priekį tiek politinio dialogo, tiek karinių komunikacijos kanalų klausimais. Prie to prisideda visas Aljansas“, - pridūrė jis.
Nuo Ukrainos krizės pradžios NATO sustiprino savo gynybą nuo Rusijos agresijos bei kaltino Maskvą, kad ji pasitelkia melagingą propagandą ir kibernetines atakas, siekdama pabloginti saugumo padėtį regione.
Tačiau J. Stoltenbergas pabrėžė, kad, jo nuomone, itin svarbu, jog komunikacijos su Maskva kanalai išliktų atviri.
„Turime atkreipti dėmesį į tai, kad rytuose matome vis atkaklesnę Rusiją, - sakė jis. - Tačiau tuo pat metu NATO siunčia žinią, kad mes nenorime naujo Šaltojo karo. Norime ne naujų ginklavimosi varžybų, o politinio dialogo su Rusija“.
„Palaikyti tokį dialogą nėra lengva“, - pridūrė J. Stoltenbergas. Tačiau tuo pat metu jis pabrėžė, kad: „Rusija yra mūsų kaimynė, ir ji niekur nedings“.