Europos Sąjunga naujos gynybos iniciatyvos ėmėsi gruodžio mėnesį, pristatydama ją kaip vieną iš būdų paskatinti ES narių glaudesnį bendradarbiavimą po „Brexit“ ir efektyviau panaudoti gynybos projektams skirtas lėšas.

Tačiau neseniai šis planas sulaukė kritikos iš JAV pareigūnų, kurie baiminasi, kad dėl jo įgyvendinimo gali nukentėti NATO finansavimas, o pats planas gali sudaryti išskirtinai palankias sąlygas Europos gynybos pramonės gamintojams.

NATO gynybos ministrų susitikimo Briuselyje išvakarėse kalbėjęs J. J.Stoltenbergas pareiškė, kad Europos Sąjunga „jokiais būdais“ negali pakeisti transatlantinio aljanso Europos saugumui užtikrinti.

Pastangos stiprinti Europos išlaidas gynybai yra sveikintinos, tačiau tik tuo atveju, jeigu tai suderinama su NATO planais, kalbėjo NATO vadovas.

„Nebūtų absoliučiai jokios prasmės, jeigu NATO ir ES pradėtų varžytis“, – buvęs Norvegijos premjeras sakė žurnalistams.

„Europos sąjungininkės puikiai suvokia, kad Europos gynyba, apsauga priklauso nuo NATO“, – sakė jis.

Nuolatinio struktūrinio gynybos bendradarbiavimo (PESCO) iniciatyva siekiama pagerinti ES koordinaciją gynybos ir ginklų sistemų vystymo srityse.

Tačiau JAV gynybos departamento pareigūnė Katie Wheelbarger sekmadienį pareiškė, kad Vašingtono nuomone, kai kurios iš šių iniciatyvų yra „resursų ir pajėgumų atitraukimas nuo NATO“.

Pirmadienį JAV dar sugriežtino kritiką minėtai iniciatyvai. JAV ambasadorė prie NATO Kay Bailey Hutchison perspėjo ES dėl rimtų pasekmių, jeigu Briuselis nuspręstų neprisileisti JAV gynybos kompanijų prie bendradarbiavimo projektų.

„Žinoma, mes nenorime, kad tai taptų ES protekcionistine priemone ir mes ruošiamės atidžiai tai stebėti, nes jeigu taip atsitiks, tai gali suskaldyti tvirtą saugumo aljansą, kurį mes turime“, – ambasadorė sakė žurnalistams.

„Mes norime, kad europiečiai turėtų pajėgumų ir galios, bet kad neatsitvertų nuo amerikietiškų produktų ar norvegiškų produktų, ar potencialiai JK produktų“, – kalbėjo ji.

Iš Europos Sąjungos pasitraukianti Didžioji Britanija kartu su Danija ir Malta yra trys valstybės, nepasirašiusios naujo gynybos pakto.

Bendravimo susitarime numatyta, kad nebūdama ES nare Britanija galės dalyvauti tam tikrose specialiose misijose, tačiau neturės balso priimant svarbius sprendimus.