Duodamas interviu Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kuluaruose, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas skeptiškai vertino nuomonę, kad reikėtų sukurti atskiras Europos karines pajėgas, ir sakė, kad po 20 metų trukusio karo Afganistane NATO turės gerai apsvarstyti bet kokį būsimą pajėgų dislokavimą kovai su terorizmu.
JAV ir Didžiosios Britanijos susitarimas tiekti atominius povandeninius laivus Australijai, anksčiau ketinusiai pirkti dyzelinu varomų povandeninių laivų iš prancūzų kompanijos, papiktino Prancūziją, o ją palaikė Europos Sąjungos diplomatai. Tačiau J. Stoltenbergas, trečiadienį kalbėdamasis su naujienų agentūros AP žurnalistu, nepareiškė paramos nė vienai stovyklai ir labiau akcentavo sanglaudą siekiant Aljanso pagrindinių tikslų.
„Visiškai suprantu Prancūzijos nusivylimą“, – sakė jis, tačiau pabrėžė, kad „tuo pačiu metu NATO sąjungininkės sutaria dėl didelio svarbiausių iššūkių paveikslo, tai yra, kad turime laikytis drauge“ norėdami spręsti bendrus iššūkius, įskaitant besikeičiančią jėgos pusiausvyrą pasaulyje.
Pasak J. Stoltenbergo, jis yra įsitikinęs, kad Prancūzija, JK ir JAV „suras kelią į priekį“ ir būdą neleisti „šiam nesutarimui sukurti ilgalaikių problemų Aljansui, nes visi matome būtinybę sąjungininkėms laikytis drauge ir toliau modernizuoti bei adaptuoti NATO“.
Vis dėlto ginčas dėl povandeninių laivų sukėlė įtampą kariniame bei politiniame aljanse, pagrįstame konsensusu ir įkurtame prieš 72 metus siekiant išvengti tokių konfliktų.
Prancūzų pareigūnai susitarimą dėl povandeninių laivų ne kartą pavadino išdavyste. Prancūzijos gynybos ministrė Florence Parly antradienį susitarimą pavadino „pasitikėjimo tarp sąjungininkių išdavimu ir strateginiu lūžiu“. Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai po pirmadienį vakare Asamblėjos kuluaruose įvykusio susitikimo išreiškė solidarumą su Prancūzija.
Australija teigia, kad susitarimas įsigyti amerikietiškų povandeninių laivų technologijų yra susijęs su jos strateginių interesų apsauga tvyrant dideliam susirūpinimui dėl vis ryžtingiau veikiančios Kinijos.
JK ir JAV tvirtina, kad ginčas neturėtų supurtyti santykių su Prancūzija. Britų ministras pirmininkas Borisas Johnsonas sakė, jog naujoji sutartis „jokiu būdu nėra suplanuota, kad kiek vieni laimėtų, tiek kiti pralaimėtų“. Anot B. Johnsono, „tai dalykas, dėl kurio niekas neturėtų nerimauti, o juo labiau [neturėtų] mūsų draugai prancūzai“.
Šis epizodas kelios savaitės po chaotiško JAV pasitraukimo iš Afganistano, privertusio NATO nares skubėti išvesti savo žmones, pakurstė tam tikrą Europos interesą dėl didesnės karinės autonomijos.
ES ministrai neseniai aptarinėjo maždaug 5 tūkst. karių budinčių pajėgų, kurias būtų galima dislokuoti per tokias krizes kaip evakuacija iš Afganistano, sukūrimą. Idėja atspindi senus prancūzų ir vokiečių pasiūlymus, bet jai nepritaria kai kurios kitos NATO priklausančios ES narės.
J. Stoltenbergas sakė, kad didesnis Europos investavimas į gynybą sveikinamas, bet kaip dalykas NATO ribose, o ne už jų.
„Bet koks bandymas silpninti transatlantinį ryšį tarp Europos ir Šiaurės Amerikos ne tik susilpnins NATO – jis suskaldys Europą, – sakė Aljanso vadovas. – Turime vieną pajėgų komplektą ir turime skirti maksimumą NATO.“
NATO bendros gynybos nuostata buvo pasitelkta po 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų Jungtinėse Valstijose ir dėl jos NATO dalyvavo JAV vadovautame kare Afganistane. Karas baigėsi Talibano, kurį prieš 20 metų Vakarų pajėgos nuvertė dėl tų atakų sąmokslininkams suteikto prieglobsčio, sugrįžimu į valdžią. Per chaotišką vakariečių evakuaciją iš Afganistano buvo saugiai išgabenta daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, bet ją lydėjo teroristiniai išpuoliai, įskaitant per 160 afganų ir 13 JAV karių gyvybes nusinešusią mirtininko ataką.
NATO siekiant išmokti šio karo ir jo pabaigos pamokas, J. Stoltenbergas sakė, kad Aljansas turės likti pasirengęs kovoti su tarptautiniu terorizmu, bet jam reikės „atidžiai apgalvoti taikinius, tikslus, misiją, taip pat suprasti, kad kuo labiau galėsime stabilizuoti šalis nedislokuodami tūkstančių karių kovinėms misijoms, tuo bus geriau“.
Anksčiau antradienį JAV prezidentas Joe Bidenas, sakydamas kalbą JT Generalinėje Asamblėjoje, NATO pavadino neliečiamu aljansu, siekdamas – nepaisant pastarųjų mėnesių trinties – užversti užsienio politikos, grįstos ankstesnio prezidento Donaldo Trumpo principu „Pirmiausia – Amerika“, puslapį.
J. Stoltenbergas sakė sveikinantis J. Bideno kalbą ir jo šalies aktyvesnį dalyvavimą Aljanse.