„Bet koks bandymas kištis, daryti įtaką nacionaliniams rinkimams iš išorės yra nepriimtinas“, – sakė J. Stoltenbergas, paklaustas apie įtariamus Rusijos kibernetinius išpuolius ir įsilaužimus per 2016 metų JAV prezidento rinkimų kampaniją.
D.Trumpas smerkė JAV žvalgybos agentūras dėl jų pareiškimo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas asmeniškai pritarė šiai kibernetinei atakai, norėdamas padėti respublikonui nugalėti savo varžovę Hillary Clinton.
Trečiadienį išrinktasis prezidentas, daug atlaidžiau žiūrintis į Rusiją nei H. Clinton, pripažino, jog Maskva galėjo kištis į rinkimus, tačiau griežtai atmetė bet kokias prielaidas, jog jo padėjėjai slapta bendradarbiavo su Kremliumi, siekdami pergalės.
Rusija šiuos kaltinimus atmeta.
J. Stoltenbergas pakartojo, kad pavojus yra realus ir pridūrė, jog JAV vadovaujamas karinis aljansas yra „susirūpinęs“ dėl kibernetinio saugumo ir yra gavęs pranešimų apie tokius išpuolius prieš „daugelį NATO sąjungininkių“.
„Todėl NATO sutelkė dėmesį į kibernetinę gynybą..., kibernetinį saugumą kaip vieną pagrindinių mūsų darbotvarkės klausimų“, – sakė jis po susitikimo su Naujosios Zelandijos ministru pirmininku Billu Englishu NATO būstinėje Briuselyje.
Jis priminė, kad liepą vykusiame Varšuvos viršūnių susitikime NATO lyderiai kibernetinį saugumą įvardijo kaip savo „operatyvinę sritį“, prilygindami jį būtinybei užtikrinti tradicinius karinius pajėgumus sausumoje, jūroje ir ore.
NATO šalių lyderiai taip pat pritarė planams sukurti specialų reagavimo padalinį, kuris padėtų bet kuriai sąjungininkei, susiduriančiai su kibernetinio išpuolio prieš karinę arba civilinę infrastruktūrą, kuri yra labai priklausoma nuo kompiuterinių tinklų, grėsme.