Bloko generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pažymėjo, kad didėjantys Kinijos kariuomenės pajėgumai, įskaitant raketas, galinčias smogti Europai ir Jungtinėms Valstijoms, reiškia, kad Aljanso narėms reikia šią problemą spręsti kartu.
Trečiadienį 29 NATO narių lyderiai oficialiai pasirašys bendrą viršūnių susitikimo pareiškimą, kuriuo pripažįstamos Kinijos stiprėjimo keliamos „galimybės ir iššūkiai“.
Netoli Londono surengto aukščiausio lygio susitikimo, vykstančio minint Aljanso įkūrimo 70-ąsias metines, dalyviai taip pat patvirtins vidinę ataskaitą, apžvelgiančią veiksmų planą, kaip NATO turėtų elgtis Kinijos atžvilgiu.
„Dabar pripažinome, kad Kinijos iškilimas sukelia saugumo padarinių visoms sąjungininkėms“, - J. Stoltenbergas sakė per vieną renginį Londone.
„Kinijos gynybos biudžetas yra antras pagal dydį pasaulyje; ji pastaruoju metu demonstravo daug naujų, modernių pajėgumų, įskaitant didelio nuotolio raketas, galinčias pasiekti visą Europą ir Jungtines Valstijas“, – kalbėjo jis.
Vadovaujant prezidentui Xi Jinpingui Kinija perėjo prie agresyvesnės užsienio politikos ir buvo kaltinama didėjančio masto kibernetinėmis atakomis prieš Europą bei šnipinėjimu, siekiant pavogti intelektinės nuosavybės.
Įtemptai ginčijami Pietų Kinijos jūros vandenys tapo viena iš įtampos tarp Pekino ir Vašingtono padidėjimo priežasčių, o JAV kaltino Kiniją regiono šalių „bauginimu“.
Pekinas šioje jūroje statėsi karinius objektus, taranuodavo kitų šalių laivus ir siuntė savo tyrimų laivus į ginčijamas akvatorijas, į kurias teises reiškia kelios kitos valstybės.
„Naujos priešininkės“ nebus
NATO gynybos sritis yra apribota Europos ir Šiaurės Amerikos regionais, bet J. Stoltenbergas sakė, kad Kinijos įtaka pradeda veikti bloko nares.
„Kalbama ne apie NATO judėjimą į Pietų Kinijos jūrą, o apie tai, kad reikia atsižvelgti, jog Kinija artėja prie mūsų Arktyje, Afrikoje, daug investuoja į mūsų infrastruktūrą Europoje, kibernetinėje erdvėje“, – aiškino jis.
Tačiau bloko vadovas tvirtino, kad NATO naujas požiūris nereiškia, kad „bus kuriama nauja priešininkė, o kad bus analizuojama ir subalansuotai atsakoma į iššūkius, keliamus Kinijos“.
Europai sunkiai sekėsi rasti bendrą poziciją Kinijos atžvilgiu. Kai kurios valstybės pabrėždavo Pekino keliamas grėsmes, bet kitos, ypač neturtingesnės šalys pietuose ir rytuose, sveikindavo Pekino užmojus investuoti į infrastruktūros projektus.
Bendroje viršūnių susitikimo deklaracijoje, kurią jau suderino ambasadoriai, bet dar nepatvirtino lyderiai, taip pat pabrėžiama būtinybė kurti „saugias ir atsparias“ ryšių sistemas, ypač 5G ryšio infrastruktūrą.
Šis punktas pabrėžia NATO ir apskritai Vakaruose didėjantį nerimą dėl Kinijos įmonių, ypač „Huawei“, vaidmens kuriant tinklus, reikalingus naujos kartos mobiliosioms komunikacijoms.
Vašingtonas spaudė Europą užkirsti kelią „Huawei“ plėtoti 5G tinklus, argumentuodamas, kad ši įmonė palaiko glaudžius ryšius su Kinijos vyriausybe ir kad jos įranga galėtų būti naudojama šnipinėti Pekino naudai.
Praeitą savaitę Vokietija paskelbė planuojanti sugriežtinti savo šalyje registruotų aukštųjų technologijų įmonių perėmimams, vykdomiems ne Europos Sąjungos narių, padidėjus susirūpinimui dėl Kinijos bendrovių vykdomų pirkimų.
Šis žingsnis yra susijęs su įmonėmis, užsiimančiomis robotika, dirbtiniu intelektu, puslaidininkiais, biotechnologijomis ir kvantinėmis technologijomis.
Analitinio centro „Carnegie Europe“ vyresnysis tyrėjas Tomašas Valašekas sakė, kad NATO tikriausiai prireiks laiko bendrai politikai Kinijos atžvilgiu sukurti.
Pasak jo, ilguoju laikotarpiu ši šalis gali tapti „didesne, bet mažiau aštria“ problema negu NATO tradicinė priešininkė Rusija.