NATO lyderiai ketvirtadienį sieks pademonstruoti vienybę prieš Rusiją dėl konflikto Ukrainoje, kai Prancūzija pareiškė atidėsianti Maskvai statomų karo laivų perdavimą, nors Kremlius netikėtai pateikė taikos planą.
© Reuters/Scanpix

Ukraina ir naujos grėsmės, keliamos islamo ekstremistų Irake, Sirijoje ir kitur, taip pat rūpesčių keliantis sąjungininkų pajėgų išvedimas iš Afganistano dominuos per dviejų dienų susitikimą Niuporto mieste Didžiojoje Britanijoje.

NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas perspėjo, kad Rusijos intervencija Ukrainoje yra didžiausia grėsmė saugumui nuo Šaltojo karo, kurį ignoruoti 28 Aljanso narėms būtų pavojinga.

JAV prezidentas Barackas Obama ir Britanijos premjeras Davidas Cameronas pažadėjo vieningai palaikyti Ukrainą dėl Rusijos veiksmų, ketvirtadienį paskelbę bendrą pranešimą dienraštyje „The Times“.

Rusija suplėšė žaidimo taisyklių knygą savo neteisėta, savavališka Krymo aneksija, o jos kariai Ukrainos teritorijoje kelia grėsmę ir silpnina suverenią valstybę“, – sakoma lyderių straipsnyje.

„Turėtume palaikyti Ukrainos teisę pačiai nustatyti savo demokratinę ateitį ir tęsti mūsų pastangas stiprinant Ukrainos pajėgumus“, – pridūrė jie.

Siekdami pabrėžti palaikymą Kijevui, lyderiai susitiks su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka per NATO ir Ukrainos tarybos, įkurtos 1997 metais, kai Kijevas tapo Aljanso partneriu, posėdyje.

Prieš oficialią viršūnių susitikimo pradžią 10 val. 45 min. Grinvičo (13 val. 45 min. Lietuvos) laiku D.Cameronas pakvietė surengti P.Porošenkos derybas su Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir JAV lyderiais.

Tas susitikimas „pasiųs aiškų signalą apie jų palaikymą Ukrainos suverenumui, taip pat kad Rusijai tenka pareiga deeskaluoti padėtį“, sakė vienas šaltinis Britanijos vyriausybėje.

V. Putino taikos planas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį užbėgo už akių NATO susitikimui, paskelbęs septynių punktų taikos Ukrainoje planą, pagal kurį paliaubos turėtų būti paskelbtos penktadienį – tą pačią dieną, kai Europos Sąjunga (ES), kaip prognozuojama, paskelbs papildomas griežtas ekonomines sankcijas Maskvai.

V.Putinas kreipėsi į abi konflikto puses, ragindamas sudėti ginklus po beveik penkis mėnesius trukusių kautynių, per kurias žuvo apie 2 600 žmonių. Kijevas ir Vakarų šalys kaltina Kremliaus lyderį kurstant šį konfliktą ir siekiant susigrąžinti teritorijas, kurias anksčiau kontroliavo sovietinė ir carinė Rusija.

P.Porošenka sakė, kad dėl septynių punktų taikos plano buvo sutarta per jo pokalbį telefonu su V.Putinu.

Tačiau Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas nedelsdamas atmetė V.Putiną, sakydamas, kad jis tėra naujausias „mėginimas apdumti akis tarptautinei bendruomenei“.

Vėl sustiprėjusius sukilėlius taip pat gali būti sunku įtikinti sudėti ginklus, kai jie iškovojo virtinę svarbių pergalių su numanoma Rusijos karių pagalba. Per tą kontrpuolimą Ukrainos vyriausybės pajėgos faktiškai prarado kontrolę daugelyje anksčiau iš separatistų atkovotų teritorijų.

Susiklosčius šiai nerimą keliančiai padėčiai, NATO viršūnių susitikimo pagrindiniu akcentu taps sprendimas suformuoti naujas greitojo reagavimo pajėgas, kurias sudarys „kelis tūkstančiai karių“. Tokias pajėgas būtų galima dislokuoti „vos per kelias dienas“, iškilus bet kokioms naujoms grėsmėms, nurodė A.F.Rasmussenas.

Labiau pastebimas NATO dalyvavimas

Tai lems „labai pastebimą NATO dalyvavimą Rytuose, kol tai bus reikalinga“, sakė Aljanso vadovas. Tokiu žingsniu siekiama suteikti pasitikėjimo sunerimusiems sąjungininkams, tokiems kaip Lenkija ir Baltijos šalys.

Šios pajėgos bus rotuojamos Rytų Europoje, o ne dislokuojamos nuolat – tai atitiktų esminę nuostatą 1997 metais sudarytame susitarime dėl NATO ir Rusijos santykių pagrindų, užfiksavusiame Europos sienas pasibaigus Šaltajam karui ir draudžiančiame naudoti jėgą, siekiant jas pakeisti.

NATO sako, kad Rusija aneksuodama Ukrainai priklausantį Krymą šių metų kovą, pažeidė tą susitarimą, todėl Aljansas įšaldė beveik visą bendradarbiavimą su Maskva. Tačiau A.F.Rasmussenas tvirtino, kad pats NATO laikysis tos sutarties.

Jeigu šis susitarimas būtų atmestas, gali iš naujo atsiverti netikrumas, kuris, kaip daugelis manė, pasibaigė kartu su Šaltuoju kariu, o toks scenarijus kelia nerimą Vakarų šalims.

2008 metais NATO siūlė Ukrainai visateisę narystę, kai Rusija įsitraukė į trumpą karą su Gruzija. Tačiau 2010 metais tuometis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, kurį palaikė Kremlius, nusprendė, kad jo šalis laikysis neprisijungimo prie karinių blokų politikos.

Tačiau A.Jaceniukas praeitą savaitę pareiškė prašysiantis parlamento palaikyti pastangas siekti NATO narystės. Toks žingsnis suerzintų Rusiją, prašiusią Ukrainą likti neutralia.

B.Obama trečiadienį ragino NATO pasiųsti „nedviprasmišką palaikymo žinią“ Kijevui, o Lenkija paskelbė, kad vėliau šį mėnesį Ukrainoje vyks dvejos bendros karinės pratybos su Aljanso ir regiono šalių pajėgomis, kuriose taip pat dalyvaus JAV kariai.

NATO viršūnių susitikimo, kuriame laukiama 60 pasaulio lyderių, antroji diena gali tapti ypač dideliu išbandymu.

Aljansas taip pat yra patekęs į keblią padėtį dėl Afganistano, kuriame vėliau šiais metais turėtų baigti ilgiausiai per NATO istoriją trukusią kovinę misiją. Abejojama, ar atsakomybę už saugumą toje šalyje pavyks sklandžiai perduoti vietos vyriausybei, nes prezidento rinkimuose neišaiškėjo nugalėtojo.

NATO taip pat teks spręsti ilgametę nepakankamo finansavimo problemą.

Praeitais metais Jungtinės Valstijos gynybai išleido apie 640 mlrd. dolerių, o šios lėšos sudarė beveik 75 proc. NATO karinių išlaidų. Vašingtonas tikisi, kad ši našta ateityje turėtų būti sąžiningiau paskirstoma tarp Aljanso narių.

B. Obama ir D. Cameronas demonstruoja vienybę Ukrainos krizėje

JAV prezidentas Barackas Obama ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas prieš NATO viršūnių susitikimą Velse demonstruoja vienybę Ukrainos krizėje, praneša agentūra AFP.

„Nelegaliai aneksuodama Krymą ir į nusiųsdama į Ukrainos teritoriją dalinius, Rusija pažeidė taisykles ir suardė suverenios valstybės pamatus“, - rašo jie bendrame straipsnyje Londono dienraščiui „Times“.

Rusija mėgina iš suverenios valstybės atimti teisę į demokratiją, sakoma toliau straipsnyje. Todėl esą būtina paremti Ukrainos teisę pačiai spręsti dėl savo ateities.

NATO turi pasirūpinti "nuolatinėmis" pajėgomis Rytų Europoje ir turėti greitojo reagavimo dalinį, kuris galėtų labai greitai veikti, reikalauja B. Obama ir D. Kameronas. Visos NATO valstybės turi 2 proc. BVP skirti karinėms išlaidoms, jog parodytų, "kad mūsų kolektyvinis ryžtas yra kaip niekad stiprus“.

Paramos Ukrainai ženklas yra ir B. Obamos, D. Kamerono, Vokietijos kanclerės Angelos Merkel, Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o ir Italijos premjero Matteo Renzi susitikimas su prezidentu Petro Porošenka prieš viršūnių susitikimą.

„Šis susitikimas yra proga išgirsti prezidento P. Porošenkos vertinimą apie naujausius įvykius vietoje ir jo pokalbius su V. Putinu“, - teigė britų vyriausybės šaltiniai.

Prieš NATO viršūnių konferenciją Rusijos prezidentas trečiadienį pateikė skeptiškai vertinamą septynių punktų planą Ukrainos konfliktui sureguliuoti. Ukrainos vyriausybė pareiškė iš esmės sutinkanti su paliaubomis, tačiau V. Putino planą pavadino apgaulingu manevru, kad jo šalis išvengtų gresiančių ES sankcijų.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Darė visas įmanomas klaidas ir vis tiek numetė 24 kg (65)

Reguliariai politikos naujienomis besidomintys žmonės veikiausiai atkreipė dėmesį, kad Seimo...

A. Užkalnis tarp daugiabučių rado Vietnamo perlą (108)

„Atsiprašau, ar jūs kartais ne Užkalnis?“, – jau pavalgius manęs klausia padavėjas....

Piešiamas naujas Lietuvos žemėlapis: Panevėžiui – priverstinės jungtuvės (153)

Juokaudama, kad šešiuose Lietuvos rajonuose, kurie tarsi žiedai apjuosę miestus, nėra net kur...

Baltarusijoje palygino pensijas su Lietuvos, Latvijos ir kitų kaimynų: lietuviai gauna dvigubai daugiau (350)

Nuo lapkričio 1 d. Baltarusijoje padidės pensijos . Kaip planuoja šalies Darbo ministerija,...

Šiurpus mokslininkų atradimas: žmogus spėja suprasti, kad jis mirė (32)

JAV ligoninės mokslininkai tikina išsiaiškinę, kad žmogaus sąmonės darbas tęsiasi net ir po...

G. Paluckas siūlo skirstant pelną darbuotojus įtraukti į įmonių valdymą (524)

Lietuvos socialdemokratų partijos ( LSDP ) pirmininkas Gintautas Paluckas siūlydamas savo idėją...

Metų seklys: nedidelio miestelio dideli nusikaltėlių užmojai (28)

DELFI, bendradarbiaudamas su Lietuvos policija, tęsia kasmetinį pasakojimų ciklą „ Metų seklys...

D. Montvydas švenčia 30-ąjį gimtadienį: keitėsi ne tik išvaizda, bet ir stilius (46)

Spalio 22-oji atlikėjo ir projekto „Lietuvos balsas“ teisėjo Donato Montvydo gyvenime yra...

Ekspertas pasakė, kodėl realiame gyvenime „Titaniko“ herojus nebūtų taip paprastai nuskendęs (17)

Daugelį „Titaniko“ gerbėjų ilgus metus kankina neatsakytas klausimas, ar Jackas Dawsonas...

Būsto nuomininkai masiškai bėga iš Londono (4)

Būsto nuomai ieškantieji iš Londono bėga sparčiausiai nuo pat 2007 metų. Tokia tendencija gerina...