„NATO labai rimtai vertina kibernetines grėsmes, nes susiduria su vis augančiu kibernetinių atakų skaičiumi“, - Otavoje vykusioje spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo kartu su Kanados premjeru Justinu Trudeau, sakė J. Stoltenbergas.
„Kibernetinės atakos gali būti tokios pat kenksmingos kaip kinetinis puolimas“, - pridūrė Aljanso generalinis sekretorius.
2014-aisiais Aljanso narės susitarė, kad kibernetinės atakos gali jas paskatinti aktyvuoti 5-ąjį NATO straipsnį ir sulaukti kolektyvinio atsako, sakė J. Stoltenbergas.
NATO 5-asis straipsnis įtvirtina principą, kad išpuolis prieš vieną Aljanso narę yra išpuolis prieš visą Aljansą. Per 69-erius NATO gyvavimo metus jis buvo aktyvuotas tik kartą - po 2001 metų rugsėjo 11 dienos teroro aktų Jungtinėse Valstijose.
„Mūsų atsakas visada bus pamatuotas, gynybinis ir proporcingas, todėl įvertinsime atakas ir tik tada nuspręsime, kaip reaguoti“, - kalbėjo Aljanso vadovas.
Tačiau jis įspėjo, kad atsakas į tokias atakas gali neapsiriboti vien veiksmais kibernetinėje erdvėje.
NATO siekia stiprinti kibernetinės apsaugos mechanizmus ir padėti Aljanso narėms ginti jų kibernetinę erdvę.
„Padedame šalims su technologijomis, pratybomis, turime kompetencijų centrą, kuriame dalijamės gerąja praktika, bei 200 kibernetinių ekspertų komandą, kuri yra pasirengusi būti dislokuota bet kurioje NATO šalyje, jeigu šiai prireiktų ginti savo kibernetinius tinklus“, - sakė J. Stoltenbergas.
NATO, pasak generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo, nenori ginklavimosi varžybų su Rusija. „Mes nenorime naujų ginklavimosi varžybų, - pareiškė jis lankydamasis Kanadoje. - Mes nenorime naujo Šaltojo karo“.
Turėdamas omenyje dabartinę įtampą su Rusija dėl nuodų atakos prieš buvusį rusų dvigubą agentą Sergejų Skripalį Didžiojoje Britanijoje, J. Stoltenbergas patvirtino, jog NATO koncentruojasi į tai, kad reakcija būtų „aiški, ryžtinga, nuspėjama, tačiau ir derama bei gynybinė“. Vis dėlto Aljansas esą „ir toliau yra už konstruktyvesnius santykius su Rusija“.