NATO: į Rytų Europą permetama papildomų pajėgų ^{Rusija grasina atsaku}

Pranešama, kad Danija į Baltijos jūrą siunčia karo laivą ir į Lietuvą atsiųs keturis naikintuvus F-16, taip prisidėdama prie ilgametės NATO oro patruliavimo misijos regione.

Ispanija siunčia laivų, kurie prisijungs prie NATO karinių laivyno pajėgų, ir svarsto galimybę Bulgarijoje dislokuoti naikintuvų.

Prancūzija taip pat išreiškė pasirengimą NATO nurodymu siųsti karių į Rumuniją.

Nuo balandžio Nyderlandai į Bulgariją siunčia du naikintuvus F-35, kurie sustiprins NATO oro patruliavimo misiją regione. Taip pat planuojama laivu ir kariais prisidėti prie NATO greitojo reagavimo pajėgų.

„NATO ir toliau imsis visų reikiamų priemonių, kaip apsaugoti ir apginti sąjungininkus, įskaitant rytinės Aljanso dalies stiprinimą. Mes visada reaguosime į bet kokį saugumo aplinkybių pablogėjimą, tai bus daroma ir stiprinant mūsų kolektyvinę gynybą“, – sako NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Jungtinės Valstijos davė aiškiai suprasti, kad svarsto galimybę intensyvinti savo karinį buvimą rytiniame Aljanso regione.

Leidinys „The New York Times“ pranešė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas savaitgalį pasitarime su karine vadovybe aptarė galimybę Rytų Europoje, ypač Baltijos šalyse dislokuoti tūkstančius karių, karo laivus ir aviaciją.

Pasak JAV dienraščio šaltinių JAV prezidento administracijoje, šeštadienį Kemp Deivido rezidencijoje Merilende susitiko su aukščiausiais Pentagono pareigūnais, kurie pateikė kelis konkrečius variantus dėl JAV pajėgų permetimo į Europą – konkrečiai į Baltijos šalis, tikėtina į Lenkiją ir Rumuniją bei Bulgariją.

Pasak „New York Times“ šaltinių, iš pradžių planuojama į Rytų Europą permesti nuo 1000 iki 5000 karių, o tada šis skaičius gali išaugti dešimt kartų. J. Bidenas sprendimą dėl tokio reikšmingo pajėgų dislokavimo turėtų priimti šios savaitės pradžioje.

Buvusi Pentagono pareigūnė Evelyn Farkas tikino, kad tokia JAV administracijos reakcija yra ne tiek į besitęsiantį Rusijos pajėgų stiprinimą prie Ukrainos sienų, kiek į reikšmingą rusų pajėgų permetimą į Baltarusiją, šalia sienos su Lietuva ir Lenkija.

Rusija, kaip „Interfax“ sakė Valstybės Dūmos gynybos komiteto pirmininkas Andrejus Kartapolovas, tuo atveju, jeigu Jungtinių Valstijų karinis buvimas Baltijos valstybėse ir Rytų Europoje bus stiprinamas, parengs adekvatų atsaką: „Žinoma, Rusija tokių veiksmų be atsako nepaliks ir imsis adekvačių reagavimo į grėsmės atsiradimą priemonių“.

Tuo metu JAV kariuomenė Ukrainai siunčia papildomos paramos
Kijevui ir jo sąjungininkams Vakaruose ir toliau nerimaujant dėl gausių Rusijos pasienyje sutelktų pajėgų, Jungtinių Valstijų kariuomenė Ukrainai siunčia papildomos paramos.

Jungtinių Valstijų kariuomenės paviešintame vaizdo įraše matoma, kaip Šiaurės Kalifornijoje esančioje Traviso karinėje oro pajėgų bazėje į transportinį lėktuvą kraunamos dėžės.

JAV prezidento Joe Bideno administracija dar gruodį pritarė papildomai 200 mln. dolerių vertės karinei paramai gynybos srityje. Praeitais metais tokios paramos skirta už 650 mln. dolerių – tai didžiausia tokia pagalba nuo tada, kai 2014 metais Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą.

Pirmoji papildomos paramos siunta į Kijevą jau atkeliavo, šeštadienį patvirtino JAV ambasada. Ukrainos gynybos ministras dėkoja Vašingtonui už paramą.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos nesileis į kompromisus su Rusija dėl NATO „atvirų durų“ politikos.

Duodamas interviu CNN politikas sakė, kad JAV ir Rusija gali siekti bendrų sąlyčio taškų tokiose srityse kaip ginklų kontrolė, saugumo užtikrinimas, rizikos mažinimas ar raketų sistemų dislokavimas.

„Tuo pačiu metu [Rusijos] užsienio reikalų ministrui [Sergejui] Lavrovui leidau aiškiai suprasti, kad yra tam tikri esminiai principai, dėl kurių mes nesileisime į jokius kompromisus. Pavyzdžiui, NATO „atvirų durų“ politika, valstybių teisė spręsti su kuo ir kokius aljansus sudaryti“, – sakė A. Blinkenas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sekmadienį laikraščiui „Süddeutsche Zeitung“ sakė, kad šiuo metu darbotvarkėje nėra klausimo dėl naujų narių stojimo į NATO Rytų Europoje, todėl Rusijos reikalavimas Aljansui nesiplėsti yra keistas ir tokių garantijų NATO negali duoti.

Vokietijos kancleris pabrėžė, kad visi žino, jog transatlantinė gynybos organizacija yra reikalinga, o NATO padeda demokratinėms valstybėms ginti jų interesus saugumo srityje.

Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad jo šalis dar 2022 m. nori aptarti stojimo į NATO sąlygas.

Įtampa regione didėja, Vakarų šalims nuogąstaujant, kad Maskva, sutelkusi prie sienų su Ukraina apie 100 tūkst. karių, gali įsiveržti į šią šalį. Rusija savo ruožtu neigia planuojanti invaziją.

NATO rytinės narės paprašė užtikrinti geresnę jų apsaugą.

Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius per „Twitter“ parašė: „Artėjame prie taško, kai nuolatinis Rusijos ir Baltarusijos pajėgų telkimas Europoje turi būti sprendžiamas atitinkamomis NATO atsakomosiomis priemonėmis.“

„Laikas padidinti Sąjungininkų pajėgų dalyvavimą Aljanso rytiniame sparne – tiek gynybos, tiek atgrasymo priemonėmis“, – pridūrė jis.

NATO ruošiasi pateikti pasiūlymą surengti papildomų derybų su Rusija, Kremliui pateikus virtinę reikalavimų, įskaitant spaudimą užkirsti Ukrainai galimybę tapti Aljanso nare ir sumažinti Rytų Europoje dislokuotas pajėgas.

Blokas tvirtina nesiderėsiantis dėl savo „pagrindinių principų“, tokių kaip visų NATO sąjungininkių gynyba ir valstybių partnerių laisvas pasirinkimas.

Aljansas sustiprino pajėgas Baltijos šalyse, kai Rusija 2014 metais aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą, ir šiuo metu svarsto galimybes dislokuoti daugiau karių Rumunijoje ir Bulgarijoje.

Tuo metu Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško pirmadienį pareiškė, kad šie NATO planai dar kartą įrodo, jog Aljansas kliaujasi „grasinimų ir karinio spaudimo“ retorika.

„Apie NATO kažkas gerai pasakė: „Jeigu tavo rankoje plaktukas, tai nereiškia, kad bet kokia problema yra vinis.“ NATO kalba – tai grasinimų ir karinio spaudimo kalba. Čia jokios naujienos nėra“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė pareigūnas.

„Geriausias NATO indėlis į padėties dėl Ukrainos pataisymą būtų kvietimas „partnerei“ visiškai ir nedelsiant įgyvendinti Minsko susitarimų kompleksą, taip pat iš pagrindų persvarstyti pagalbos Kijevui programas, kurios tik stiprina [Ukrainos] valdžios įsitikinimą nebaudžiamumu už nusikaltimus prieš savo tautą ir kuria iliuzijas dėl konflikto karinio sprendinio galimo scenarijaus“, – kalbėjo A. Gruško.