Diplomatai teigia, kad, nors Ankara patvirtino „Eagle Defender“ pavadinimu žinomą planą, ji neleido NATO pradėti plano įgyvendinimo.
Ginčas tarp Turkijos ir kitų NATO sąjungininkų, apie kurį pernai lapkritį pirmą kartą pranešė „Reuters“, rodo nesutarimus tarp Ankaros, Paryžiaus ir Vašingtono dėl Turkijos pernai vykdytos karinės kampanijos prieš kurdus Sirijos šiaurėje.
Turkijos vyriausybė situacijos kol kas nekomentuoja. Vėliau trečiadienį ir ketvirtadienį vaizdo konferencijos būdu tai aptars NATO gynybos ministrai.
„Turkija nesutinka patvirtinti šių planų, nebent mes pripažintume PYD/PKK teroristiniais subjektais“, – sakė Prancūzijos gynybos korpuso pareigūnas, turėdamas omenyje Sirijos ir Turkijos kurdų grupes, kurias Ankara laiko pavojingais sukilėliais.
„Mes sakome ne. Mes turime parodyti solidarumą su sąjungininkais rytuose, o šių planų blokavimas yra nepriimtinas“, – teigė pareigūnas.
NATO viršūnių susitikime pernai gruodį R. T. Erdoganas sutarė su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu ir kitais Aljanso lyderiais atsiimti savo reikalavimus, tačiau NATO gynybos planai Baltijos šalims ir Lenkijai vis dar nėra įgyvendinti.
Turkija pernai spalį pradėjo karinę kampaniją Sirijos šiaurėje, po to, kai JAV patraukė 1 000 savo karių iš šios teritorijos. Ankaros sąjungininkai NATO teigė, kad įsiveržimas į Siriją kenkia kovai su „Islamo valstybės“ (IS) džihadistais.
NATO gynybos planai Baltijos šalims ir Lenkijai buvo parengti po to, kai 2014 m. Rusija aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį. Nors šie planai nėra susiję su Turkijos karine strategija Sirijoje, nesutarimai didina saugumo grėsmę visose NATO dalyse.
Pagal NATO sutartį, vienos valstybės sąjungninkės užpuolimas yra laikomas viso Aljanso užpuolimu, o NATO turi parengusi karines strategijas visų valstybių narių gynybai.