30 NATO sąjungininkių trečiadienį paskelbė dviejų pastraipų pareiškimą, kuriame smerkiamas priverstinis „Ryanair“ lėktuvo nutupdymas, suorganizuotas žurnalistui Ramanui Pratasevičiui
sulaikyti, bet jame nebuvo numatyta jokių baudžiamojo pobūdžio priemonių, kurių reikalavo Baltijos šalys sąjungininkės ir Lenkija.
Be to, pareiškimas buvo ne toks aštrus, palyginti su NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo viešais komentarais. Pastarasis incidentą pavadino „valstybiniu užgrobimu“ ir „nepriimtinu“.
Ankara primygtinai reikalavo, kad tekste nebūtų minima apie palaikymą papildomoms Vakarų sankcijoms Baltarusijai ir raginimus paleisti ten kalinčius politinius kalinius, „Reuters“ teigė du diplomatai. Iš teksto taip pat buvo pašalinti grasinimai sustabdyti NATO bendradarbiavimą su Baltarusija, pridūrė jie.
Turkijos motyvai iškart nebuvo aiškūs.
Diplomatų teigimu, Ankara galbūt bando išsaugoti santykius su Maskva, artimiausia Baltarusijos sąjungininke, ir palaikyti ryšius su Baltarusija per oro linijas „Turkish Airlines“, kasdien atliekančias skrydžius į Minską. Kita galimybė galėtų būti Turkijos dideli lūkesčiai sulaukti rusų turistų šią vasarą po COVID-19 pandemijos.
Balandį plykstelėjęs koronaviruso infekcijų protrūkis ir lavina perspėjimų dėl užsienio kelionių nušlavė daugelį išankstinių rezervacijų ir padidino dar vieno prarasto turistų sezono tikimybę Turkijai, kuri yra priklausoma nuo piniginių įplaukų, būtinų jos didžiulei užsienio skolai finansuoti.
Turkijos užsienio reikalų ministerija iškart neatsiliepė į „Reuters“ prašymus pakomentuoti.
„Šiaurės Atlanto Tarybos pareiškimas dėl Baltarusijos buvo suderintas visų 30 sąjungininkų sutarimu. Mes nedetalizuojame diskusijų Šiaurės Atlanto Taryboje, kurios yra konfidencialaus pobūdžio“, – sakė vienas NATO pareigūnas.
Pasak vieno iš diplomatų, J. Stoltenbergas, siekdamas išvengti papildomo visuomenės susiskaidymo, sulaukė visų sąjungininkų, įskaitant Turkiją, sutarimo dėl galutinio teksto, publikuoto NATO tinklalapyje.
Turkijos primygtinis reikalavimas sušvelninti tekstą sukėlė nerimo visai grupei sąjungininkių, ypač susirūpino Lenkija, Lietuva ir Latvija, kurios reikalavo griežtesnės retorikos, teigė diplomatai.
Anot trečio diplomato, Ankara tokiu pasipriešinimu siekė kitokios formuluotės nei ta, kurią pasitelkė Europos Sąjunga, detaliai pateikusi pasiūlymus dėl sankcijų. Pavyzdžiui, pasiūlyta uždrausti Baltarusijos oro linijoms naudotis ES oro erdve, neleisti Baltarusijos oro linijoms naudotis ES oro uostais ir paraginti ES oro linijas vengti Baltarusijos oro erdvės.
Turkija nėra ES narė, nors daugelį metų ji turi šalies kandidatės tapti ES nare statusą.
„Dauguma sąjungininkų buvo labai nusivylusios Turkija. Buvo svarbu, kad NATO sureaguotų, ir neaišku, kodėl Ankara turėtų norėti ginti [Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą] Lukašenką“, - sakė vienas Europos diplomatas, dalyvavęs diskusijoje.
Turkijai pastaraisiais metais sunkiai sekėsi bendradarbiauti su kai kuriomis NATO sąjungininkėmis: ji susikirto su Prancūzija dėl Turkijos politikos Libijoje, su Jungtinėmis Valstijomis dėl Sirijos ir su Graikija dėl teisių į Viduržemio jūros rytinėje dalyje esančius energijos išteklius.
Be to, Turkija įsigijo oro gynybos sistemas iš Rusijos, kuri, anot NATO, yra priešininkė, mėginanti destabilizuoti Vakarus.
Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga negaili kritikos Turkijai dėl to, kad šalis, vadovaujama prezidento Tayyipo Recepo Erdogano, krypsta labiau autoritarinio valdymo link, ypač po nesėkmingo 2016 metų karinio perversmo.
Tačiau Turkija, kuri turi antrą didžiausią kariuomenę NATO ir kuri yra įsikūrusi strateginiu požiūriu tinkamoje vietoje, tarp Europos ir Artimųjų Rytų ir su Baltijos bei Viduržemio jūrų pakrantėmis, yra pernelyg didelė ir svarbi, kad ES ar Jungtinės Valstijos galėtų ją ignoruoti.
Ankara ne vieną kartą yra pareiškusi, kad palaiko NATO, bet kartu turi teisę vykdyti savo suverenią užsienio politiką.
