Radėjai siūlosi kasinėjimus pradėti patys, bet Lenkijos įstatymai tokią galimybę numatė tik valstybei.
Legenda patikėjęs Piotras ir jo bičiulis dabar siekia užsitikrinti, kad jiems tikrai atitektų įstatymais numatyta dešimties procentų dalis nuo istorinio radinio vertės.
Jie valdžiai tiksliai nurodė, kur paslėptas nacių traukinys. Lenkijai patvirtinus, kad požemiuose tikrai esama karinės paskirties traukinio, radėjai nekantrauja imtis kasinėjimų, bet juos riboja įstatymai.
„Įstatymas sako, kad visus kasinėjimus turi atlikti valstybė. Tačiau jau minėjau – valstybei nebūtina tuo užsiimti. Mes turime savo specialistų ir rėmėjų, kurie viską mielai finansuotų. Mes galime apsieiti ir be valstybės biudžeto“, – teigia traukinio radėjas Piotras Koperis.
Tačiau dėl saugumo lenkai teritoriją apsupę ir nelinkę leisti kasinėti bet kam, todėl vis dar tenka laukti žinių, ar rastas traukinys tikrai pilnas aukso bei kitų vertybių, kaip teigia Valbžycho legenda.
Pagal ją, prie Ksežo pilies, kur veikė nacių administracija, artėjant Raudonajai Armijai, požemių tinkluose vokiečiai bėgdami paslėpę vertingą traukinį.
„22 metus vadovavau statybų bendrovei, todėl turiu gerą reputaciją. Nejaugi manote, kad rizikuočiau visu savo gyvenimu, pinigais, šeimos vardu ir verslu kalbėdamas nesąmones, kad tik sužibėčiau žiniasklaidoje?“ – klausė P. Koperis.
Radėjai ramina lenkus, kad patį traukinį tikrai paliks Valbžycho miestui – pritraukti turistų.
Apylinkėse naciai statė požeminių tunelių tinklą. Projektą jie vadino Milžinu, tačiau dėl istorinių šaltinių stokos istorikai nesupranta, ar tuneliuose naciai planavo įrengti ginklų arsenalus, gamyklas, ar slaptą vadavietę, o gal net atominės bombos laboratoriją. Tyrinėtojai iki šiol nespėjo apžiūrėti visų išraustų tunelių, todėl daugelis nori ten patekti tikėdamiesi rasti lobių.