„Šis susitikimas buvo 1990 m. gegužės 3 d. Vašingtone įvykusio K. Prunskienės susitikimo su JAV prezidentu George’u W. Bushu išdava. Kaip mes supratome, po susitikimo jis paskambino M. Thatcher ir patarė, kad jai būtų tikslinga susitikti su Lietuvos premjere. Todėl mūsų kelionės maršrute atsirado netikėtas taškas – Londonas. Skridome ten tiesiai iš Vašingtono. Atvykome į Londoną gegužės 8 d., o jau rytojaus dieną buvo numatytas pagrindinis susitikimas. Žinoma, M. Tatcher buvo vadinama Geležine ledi, o K. Prunskienė jau tada turėjo Gintarinės ledi titulą. Taigi susitiko dviejų titulų ledi“, - prisiminė R. Stankevičius, tuo metu dirbęs sesers K.Prunskienės padėjėju ir lydėjęs ją kelionėje.

Pasak R. Stankevičiaus, tais laikais M. Thatcher buvo žinoma kaip didelė M. Gorbačiovo šalininkė, ji dėjo daug vilčių į taikų sovietinės sistemos transformavimąsi. Būtent todėl puolimo taktika prieš M. Gorbačiovą sėkmės susitikime negalėjo žadėti – reikėjo rasti argumentų, kurie nebūtų tiesiogiai nukreipti prieš vykdomą M. Gorbačiovo politiką.

„Kaip tik Vašingtone buvo rasta formulė, kad Lietuvos nepriklausomybės pripažinimas galėtų padėti ir M. Gorbačiovo vykdomai pertvarkos politikai. Tačiau prieš susitikimą M. Thatcher buvo nusiteikusi gan skeptiškai ir daug laiko skyrė pamokymams, kad Lietuva dar turi išmokti, kaip būti nepriklausoma, ir tik tuomet galės tikėtis pripažinimo. Kadangi susitikimui buvo numatyta tik pusė valandos, po 20 minučių jos monologo Lietuvos delegatai pradėjo jausti neviltį. Tačiau kai buvo suteikta galimybė šnekėti K. Prunskienei, ji ramiu tonu surado argumentų įtikinti K. Thatcher, kad gali būti ir kita tiesa. Galiausiai susitikimas vietoj pusvalandžio užtruko valandą ir 20 min. Išėjome visi patenkinti pokalbiu“, - pasakojo pašnekovas.

Pasak R.Stankevičiaus, susitikimo pabaiga buvo tiesiog stulbinanti. M. Thatcher netikėtai pareiškė, kad pritaria didelei daliai ką tik išgirstų minčių ir ketina paskambinti M. Gorbačiovui bei paremti Lietuvos poziciją. Maža to, esą ji parašysianti Sovietų Sąjungos lyderiui laišką, kuriame advokataus mūsų šalies siekiams.

R. Stankevičius neslėpė, kad pamatyti M. Thatcher gyvą, pabūti jos aplinkoje, lietuviams buvo labai smalsu. Tad nieko keista, kad šis susitikimas paliko didžiulį įspūdį.

„Man šis susitikimas įstrigo ir kita prasme. Ryte, ruošdamasi jam, sesuo manęs kažkodėl paklausė patarimo, kurį iš dviejų kostiumėlių jai apsirengti. Nesu Juozas Statkevičius, nežinau, kodėl ji manęs klausė, tačiau aš atidaviau pirmenybę vienam iš variantų. Įėjęs į kabinetą, kuriame buvo M. Thatcher, labai apsidžiaugiau savo pasirinkimu. Jei būčiau nurodęs kitą kostiumėlį, tiek Geležinė, tiek Gintarinė ledi būtų pasipuošusios panašiais „aprėdais“. Galite įsivaizduoti moterų nuotaiką, jei jos susitiktų viename kambaryje vienodai apsirengusios. Taigi, manau, prisidėjau prie geros nuotaikos“, - juokėsi buvęs K. Prunskienės padėjėjas.

M. Thatcher minėto susitikimo metu dėvėjo pilką kostiumėlį, o tuometinė Lietuvos premjerė – melsvą. Kitas K. Prunskienės kostiumėlis tiek atspalviu, tiek pasiuvimu buvo labai panašus į K. Thatcher oficialų drabužį.

Šis moterų susitikimas nebuvo vienintelis. Vėliau jos susitiko dar 2 kartus – konferencijoje Sankt Peterburge ir Maskvoje. Tačiau šie susitikimai nebuvo tokie svarbūs.

Naujausias žinias apie M.Thatcher skaitykite čia: