Tarp Ukrainos ir Rumunijos įsiterpusioje Moldovoje politinis chaosas kilo po vasario rinkimų, per kuriuos jokia partija negavo aiškios daugumos. Parlamentarams taip ir nepavyko suformuoti dirbti galinčios vyriausybės.
Šeštadienį parlamentas patvirtino naują vyriausybę, paremtą beprecedenčiu prorusiškų ir proeuropietiškų jėgų aljansu. Ją sudarė tuometinio prezidento Igorio Dodono Socialistų partija, vasarį gavusi 35 iš 101 vietos parlamente, ir proeuropietiškas aljansas ACUM, gavęs 26 vietas.
30 vietų turinti įtakingo oligarcho Vlado Plahotniuco Demokratų partija – antra pagal dydį parlamente – iš esmės liko už borto.
Vyriausybė buvo suformuota nepaisant Konstitucinio Teismo penktadienio sprendimo, jog turėtų būti surengti nauji rinkimai.
Sekmadienį ryte Konstitucinis Teismas laikinai nušalino nuo pareigų prezidentą Igorį Dodoną ir pavedė premjero pareigas einančiam Pavelui Filipui eiti valstybės vadovo pareigas. Demokratų partijai priklausantis P. Filipas remia didesnį priartėjimą prie Europos Sąjungos.
P. Filipas sekmadienį pasirašė dekretą, kuriuo paleido parlamentą ir sušaukė pirmalaikius rinkimus. Balsavimas turėtų vykti rugsėjo 6 dieną.
„Beviltiškas žingsnis“
I. Dodonas Teismo sprendimą dėl jo laikino nušalinimo pavadino „beviltišku žingsniu“.
„Beviltiškas žingsnis siekiant pasinaudoti kontroliuojamu Konstituciniu Teismu norint toliau uzurpuoti valdžią. Vienintelė išeitis – išorinė ir vidinė mobilizacija, spaudimas ir griežtas atkirtis uzurpatoriams“, – savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ parašė prezidentas.
Naujoji premjerė, ACUM lyderė Maia Sandu paragino valstybės pareigūnus toliau remti naujai suformuotą vyriausybę, taip, regis, susipriešindama su prezidento pareigas einančiu P. Filipu.
M. Sandu sakė, kad „pastaraisiais metais vyriausybės institucijos buvo priverstos vykdyti „Demokratų partijos nurodymus“.
Tūkstančiai Demokratų partijos šalininkų sekmadienį surengė mitingą Kišiniovo centre; mitinge dalyvavo P. Filipas. Partija autobusais atvežė daug žmonių, buvo dislokuota daug policijos.
Savo kalboje V. Plahotniucas sakė: „Eisime į rinkimus, numatytus rugsėjo 6-ąją, ir laimėsime visuomenės pasitikėjimą.“
Pasak jo, I. Dodonas „nėra vertas užimti prezidento postą“.
P. Filipas sakė, kad Demokratų partija nenorėjo pirmalaikių rinkimų, bet „dabartiniame parlamente nėra su kuo dirbti“.
I. Dodonas savo ruožtu sakė svarstantis galimybę paraginti moldavus dalyvauti „taikiuose protestuose“.
Kaimyninės Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas paragino Moldovoje surengti „atsakingą visų politinių jėgų dialogą“, gerbti „demokratiją ir įstatymo viršenybę“.
I. Dodonas sekmadienį skundėsi, kad Demokratų partija nenori „taikiai perduoti valdžios teisėtai parlamentinei daugumai ir teisėtai vyriausybei“.
Pasak jo, naująją vyriausybę remia „didžioji dauguma piliečių“.
„Neturime kito pasirinkimo, tik kreiptis į tarptautinę bendriją su raginimu tarpininkauti taikiai perduodant valdžią“, – sakė jis.
Per dvejus metus Konstitucinis Teismas jau penkis kartus laikinai nušalino I. Dodoną nuo pareigų, jam atsisakius paskelbti kokius nors įstatymus arba paskirti ministrus.
ES pasirengusi bendradarbiauti
Europos Sąjunga palankiai įvertino Moldovos parlamento birželio 8 dienos sprendimus, įskaitant dėl valdančiosios koalicijos formavimo, ir yra pasirengusi dirbti su demokratiškai teisėta šios šalies vyriausybe.
„ES yra pasirengusi bendradarbiauti su demokratiškai teisėta (Moldovos) vyriausybe, vadovaudamasi tarpusavio įsipareigojimais dėl reformų vykdymo ir pagrindiniais Asociacijos susitarime įtvirtintais principais“, – teigiama sekmadienį išplatintame ES vyriausiosios užsienio reikalų įgaliotinės ir EK pirmininko pavaduotojos Federicos Mogherini (Federikos Mogerini) bei už santykius su Rytų partnerystės šalimis atsakingo EK nario Johanneso Hahno (Johaneso Chano) bendrame pareiškime.
„Pagarba teisinei valstybei ir demokratijai turėtų išlikti mūsų santykių pagrindu“, – pažymima komunikate dėl Moldovoje įsiplieskusios politinės krizės.
Jame pažymima, jog ES, atsižvelgdama į įvykių po Moldovos parlamento šeštadienio sprendimų raidą, kartoja raginimą rimčiai ir susilaikymui, o išeities iš politinės krizės turi būti sprendžiama demokratiniu keliu išrinktų atstovų derybose.