Ekspertai nerimauja, kad alinančio karščio bangos Europą alina žymiai dažniau, nei kad buvo numatyta prognozėse, o tai reiškia, kad klimato kaitos krizė senajame žemyne gali būti žymiai gilesnė, nei tikėtasi, rašo „The Guardian“.
Įprastai oro temperatūros rekordai pagerinami laipsnio dalimis, tačiau Hitrou užfiksuota 40,2 laipsnių pagal Celsijų kaitra net 1,5 laipsnio viršijo ankstesnį rekordą – Kembridže 2019 metais oras buvo įkaitęs iki 38,7 laipsnio.
Per pastarąjį dešimtmetį kiekvienais metais Jungtinėje Karalystėje kaitra pražudo apie 2000 žmonių. Ką jau kalbėti apie sutrikdytus darbus, mokslus, keliones. Mokslininkai sako, kad naujausias karščio rekordas įrodo, kad poreikis mažinti anglies dvideginio emisijas ir kuo įmanoma sparčiau keisti senus būstų šildymo įpročius dabar didžiausias, nei kada nors anksčiau.
Meteorologijos tarnybos profesorius Peteris Scottas teigia: „Man buvo didžiulis šokas, kad tokią temperatūrą pasiekėme 2022 metais ir po tokios trumpos pertraukos palaidojome 2019 metų rekordą“.
Savo tyrime 2020 metais mokslininkas išsiaiškino, kad Jungtinė Karalystė dėl klimato kaitos teoriškai gali peržengti keturiasdešimties laipsnių ribą: „Tik buvome suskaičiavę, kad tikimybė labai menka, mažesnė nei procentas, nors klimatas ir sparčiai šyla. Tai, kad jau šiandien peržengta 40°C riba, labai gąsdina, netikėjome, kad Jungtinėje Karalystėje tai nutiks. Tai reiškia, kad ekstremalios kaitrios rizika realiai yra didesnė, nei manėme“.
Rizika tikrai labai sparčiai didėja, antrina prie 2020 metų tyrimo taip pat prisidėjęs mokslų daktaras Nikosas Christidisas: „Svarbiausia žinutė ta, kad tokie reiškiniai darosi vis dažnesni, o šimtmečio pabaigoje tokios kaitros niekas nebelaikys ekstremalia“.
Žmonių sukelto klimato šiltėjimo vaidmuo procese labiau nei aiškus.
Mokslininkai buvo suskaičiavę, kad tikimybė, kad oras Jungtinėje Karalystėje įkais iki 40°C, yra mažesnė nei 0,1 proc. Mokslų daktarė Friederike Otto iš Londono teigia, kad keturiasdešimties laipsnių kaitra „būtų itin menkai tikėtina be žmogaus paskatintos klimato kaitos“. F. Otto pridūrė: „Nors vis dar retas reiškinys, bet toks karštis britiškoms vasaroms galiausiai taps įprastas. Tokius pokyčius lemia klimato kaita. Šiltnamio efektą sukuriančios emisijos, į atmosferą patenkančios deginant iškastinį kurą, prisideda prie karščio periodų ilgėjimo ir dažnėjimo“.
Redingo universiteto profesorė Hannah Cloke teigia: „Visų laikų Jungtinės Karalystės temperatūros rekordas ne tik pagerintas, jis absoliučiai sutriuškintas. Net ir man, mokslininkei, tiriančiai klimatą, tai netikėta ir tikrai baugu“.
„Tikrai nemaniau, kad per savo karjerą sulauksiu 40°C“, – konstatuoja profesorius Stephenas Belcheris.
Klimato kaitą tyrinėjantys mokslininkai nerimauja, kad ekstremalūs karščiai kartosis dažniau, nei tikėtasi. „Europoje klimato modeliai atsilieka nuo realių stebėjimų duomenų. Tai reiškia, kad mes neįvertinome tikrojo pavojaus. Klimato modeliuose yra problemų, kurių kol kas dar neperpratome“, – sako F. Otto.
Jungtinių Valstijų Pensilvanijos universiteto profesorius Michaelis Mannas sako, kad tyrimas labai aiškiai parodė, kad klimato modeliams nepavyko adekvačiai susieti ekstremalių vasaros orų su klimato kaita: „Taip yra todėl, kad modeliuose procesai ne visai tinkamai atliepti, o štai realybėje jie labai svarbūs. Štai iš kur tie ekstremalūs karščiai, potvyniai, sausros, miškų gaisrai ir kitos nelaimės. Tai reiškia, kad modeliai nenumatė ateities ekstremalių reiškinių potencialo“.
Paaiškinimų, kas lemia „pragariško karščio bangas“, prasidėjusias vos 1 laipsniu pašiltėjus klimatui, būta, sako Potsdamo klimato kaitos poveikio tyrimų instituto Vokietijoje profesorius Stefanas Rahmstorfas. Pirmiausia, labai sparčiai šyla vandenynai, o jie dengia daugiau nei 70 proc. planetos ir dominuoja skaičiuojant pasaulinį vidurkį.
Antras dalykas tas, kad besikeičiantis klimatas lemia ekstremalesnius temperatūrų pokyčius: „Europa – karščio bangų židinys, kur šiuo metu stebime tendencijas, pasireiškiančias tris ar keturis kartus sparčiau nei kitur. Kodėl? Pokyčiai atmosferos sraujymėse“. Trečioji priežastis – labai svarbios Atlanto vandenyno srovės sulėtėjimas, jis ir lemia vasaros karščius bei sausras.
Nors tie 40C ir laikomi nauju Jungtinės Karalystės karščio rekordu, kontinentinės Europos, kuriai irgi būdingi ekstremalūs karščiai, mokslininkai jau mini pragarišką 50°C laipsnių ribą.
„Prancūzijoje ateinančiais dešimtmečiais greičiausiai neišvengsime ir 50°C. Prancūzijos, Ispanijos ir daugelio kitų šalių dabartinis istorinis rekordas penkiais laipsniais atsilieka nuo 50 laipsnių ribos, bet mes jau žinome, kad toks šuolis, deja, bet įmanomas“, – gąsdina Sorbonos universiteto profesorius Robertas Vautardas.
Dabar kaip niekad svarbu imtis priemonių, kaip stabdyti klimato kaitą. „Ar tie 40°C Jungtinėje Karalystėje taps dažnu reiškiniu, priklauso tik nuo mūsų pačių, nuo to, kada sustabdysime klimato šiltėjimą. Jeigu nesugebėsime atsisakyti anglies dvideginio emisijų, tokie karščiai taps naująja realybe“, – perspėja F. Otto.
„Ir tik nuo mūsų priklauso, kiek mirtinas ir visą trikdantis bus tas karštis. Tik mes galime pasirūpinti, kad nebebūtume tokie pažeidžiami, perplanuoti miestus, namus, mokyklas ir ligonines. Ir šviestis, kaip užtikrinti savo saugumą“, – priduria mokslininkė.
