Bet dabar „madinga tvirtinti, kad ši ekspansija, ypač NATO plėtra, buvo klaida. Šis projektas klaidingai „prisimenamas“ kaip Amerikos „triumfalizmo“ vaisius, kuris kažin kokiu būdu „pažemino“ Rusiją, paskleidęs vakarietiškas institucijas nestabiliose šalyse, esančiose Rusijos kaimynystėje“, - rašo autorė.

A. Applebaum prieštarauja: „Su Rusija niekada nebuvo pasirašyta jokia sutartis dėl NATO plėtros draudimo. Joks pažadas nebuvo sulaužytas“. Pasak apžvalgininkės, NATO plėtros iniciatyva kilo ne iš Vašingtono.

„Priešingai, pirmasis Lenkijos bandymas pateikti paraišką dėl narystės 1992 metais buvo nesėkmingas – prašymas buvo atmestas. Labai gerai prisimenu, kaip piktai sureagavo tuometinis JAV ambasadorius Varšuvoje. Bet Lenkija ir kiti primygtinai reikalavo – būtent todėl, kad jau matė gresiančio rusiškojo revanšizmo požymių“, - rašo apžvalgininkė.

Anne Applebaum
Pasak A. Applebaum, vykdant „lėtą, atsargią NATO plėtrą“, Rusiją nuolat mėginta raminti.

Naujosiose šalyse narėse nebuvo kuriamos naujos NATO bazės, pratybos nebuvo atliekamos iki pat 2013 metų. „Kaip atsakas į Rusijos pasipriešinimą Ukrainai ir Gruzijai 2008 metais, buvo priimtas sprendimas faktiškai atsisakyti teikti įstojimo į NATO planus“, - teigiama straipsnyje.

Rusija tuo laikotarpiu „nebuvo žeminama“, teigia autorė. „Maža to, jai faktiškai buvo suteiktas „didžiosios valstybės“ statusas.

„Šiuo laikotarpiu Rusija, skirtingai nuo Vidurio Europos, niekada nesiekė pasikeisti iš pagrindų europietiška dvasia. Priešingai, buvę KGB karininkai, aiškiai demonstruojantys savo ištikimybę sovietinei sistemai, įsitvirtino valstybės valdžioje drauge su organizuotu nusikalstamumu, siekdami užkirsti kelią demokratinių institutų formavimuisi savo šalyje ir sužlugdyti užsienyje veikiančius tokius institutus. Pastaruosius dešimt metų ši kleptokratinė klika taip pat siekia atkurti imperiją“, - teigiama straipsnyje.

Kodėl gi nepažvelgus faktams į akis ir nereformavus Jungtinių Tautų, suteikus vietą Saugumo Taryboje Indijai, Japonijai ir kitiems“, – klausia A. Applebaum.

Ukrainos krizė ir galima krizė NATO šalių teritorijoje - tai ne triumfalizmo, o Vakarų nesugebėjimo reaguoti į agresyvią Rusijos retoriką ir jos išlaidas ginkluotosioms pajėgoms rezultatas.

„Kodėl mes prieš dešimt metų neperkėlėme NATO bazių labiau į rytus? Ir kadangi mes to nepadarėme, dabar grėsmingai sumažėjo pasitikėjimas Vidurio Europoje. Šalys, kurios kadaise troško prisidėti prie aljanso veiklos, dabar išgąsdintos“, - teigiama straipsnyje.

Vakarų klaida buvo ne ta, kad jie neva pažemino Rusiją, o ta, kad jie neįvertino jos „revanšistinio, revizionistinio, griaunamojo potencialo“, prie tokios išvados prieina straipsnio autorė.