Laivas, kuris ieško dingusio orlaivio pietinėje Indijos vandenyno dalyje, užfiksavo signalą, kuris sklido 37,5 kHz per sekundę dažniu – tokiu pačiu, kaip skleidžia lėktuvų „juodosios dėžės”. Teigiama, kad signalas truko kiek daugiau nei minutę.
Tačiau po visos dienos paieškų žlugo dar viena viltis rasti dingusį lėktuvą. Kaip pranešė naujienų agentūra „Xinchua“, cituojanti Kinijos jūrinių tyrinėjimų mokslinio centro informaciją, signalas, užfiksuotas Indijos vandenyne, nesusijęs su dingusio lėktuvo juodąja dėže.
Specialistų nuomonės išsiskyrė
Dieną įvairių sričių specialistai diskutavo, ar tai yra būtent dingusio lėktuvo signalas. Esą signalą gali skleisti ir kitas prietaisas. "Dar turi būti nustatyta, ar šį signalą tikrai skleidžia šio lėktuvo juodoji dėžė", - teigė jie.
Taigi vieni specialistai manė, kad kol kas nėra įrodymų, jog signalą skleidžia būtent lėktuvo juodoji dėžė. Pasak jų, šią informaciją dar reikia patikrinti.
„Mes jau ne kartą turėjome nepasiteisinusių vilčių, - sakė CNN gamtos mokslų mokslininkas Simonas Boxallas. - Iš tiesų labai norėčiau, kad ši informacija pasitvirtintų. Jeigu paaiškės, kad šis signalas tai, ko mes ieškojome, tikimybė surasti lėktuvą padidės nuo vienos iš milijono iki beveik šimtaprocentinės tikimybės. Tačiau tai gali būti ir klaidinantis signalas“.
Aviacijos analitikas Davidas Soucie buvo mažiau skeptiškas: „Aš tuo užsiimu daugybę metų ir negaliu galvoti apie nieką kitą, kas galėtų skleisti šį signalą“.
Tuo tarpu Australijos gynybos ministras Davidas Johnstonas sakė negavęs jokio pranešimo apie tą signalą ir perspėjo, kad jo šaltinis gali būti ne sudužęs lėktuvas.
„Šis kartas ne pirmas, kai kažkas randama, o vėliau smarkiai nusiviliama“, – jis sakė televizijai ABC.
„Tiesiog lauksiu, kada (paieškų misijos koordinatorius) Angusas (Houstonas, Angusas Hjustonas), jo komanda, taip pat ir mano komanda paskelbs kažką teigiama, nes ši užduotis labai, labai sunki“, – pridūrė J.Johnstonas.
Lėktuvo paieškas koordinuojančios Australijos tarnybos po naujos žinios skubiai pasiuntė į vandenyną laivą su specialia įranga, baiminantis, kad sudužusio lainerio juodosios dėžes akumuliatoriai, tiekiantys energiją signalus skleidžiančiam prietaisui, gali išsikrauti. Juodosios dėžės baterija po nelaimės veikia tik apie 30 dienų, taigi lėktuvo paieškoms greičiausiai liko vos kelios dienos.
Dingusio lėktuvo Indijos vandenyno pietinėje dalyje ieško 10 karinių lėktuvų, 3 civiliniai lėktuvai ir 11 laivų.
Kinijos naujienų agentūra taip pat pranešė, kad toje vietoje, kurioje buvo užfiksuotas signalas, pastebėta keletas baltos spalvos nuolaužų. Paieškų rajono koordinatės – 25 laipsniai Pietų platumos ir 101 laipsnis Rytų ilgumos.
Brangiausia paieškos operacija
DELFI primena, kad lėktuvas „Boeing 777“, skraidinantis 239 žmones, dingo pakeliui iš Kvala Lumpūro į Pekiną kovo 8-ąją. Ryšys su lėktuvu nutrūko praėjus porai valandų po pakilimo Malaizijoje.
Tiriamos įvairios lėktuvo dingimo versijos, tarp kurių ir techninis gedimas, ir lėktuvo pagrobimas, sabotažas, terorizmas, lainerio ekipažo dalyvių arba keleivių psichologinės problemos. Tačiau kol nebus rastos lėktuvo nuolaužos, nebus įmanoma patvirtinti nė vienos versijos. Aišku tik viena – niekas iš skridusiųjų šiuo lėktuvu neišgyveno. Dingusių keleivių artimiesiems jau pradėtos mokėti kompensacijos.
Beveik mėnesį trunkanti paieškos operacija jau tapo pačia brangiausia ir sudėtingiausia istorijoje. Operacijos koordinatorius teigia, kad ji gali trukti dar kelias savaites. Tuo tarpu su lėktuvu dingusių keleivių artimieji reikalauja įrodymų, kad lėktuvas tikrai nukrito. Daugelis jų įpykę dėl nepakankamos informacijos, kuri juos pasiekia iš Malaizijos valdžios.