Pasak ekspertų, tarpinio šeimininko hipotezė yra „tikėtina ar labai tikėtina“, o teorija, kad virusas buvo paleistas iš laboratorijos vertinama kaip „itin mažai tikėtina“, pažymima galutinėje ilgai lauktos ataskaitos versijoje, kurios kopiją naujienų agentūra AFP gavo pirmadienį, iki oficialaus šio dokumento paskelbimo.
Išvados iš esmės yra tokios, kokių buvo tikėtasi, o daugelis klausimų liko neatsakyti, bet ataskaitoje išsamiai aprašomos ekspertų grupės išvadų priežastys. Mokslininkai pasiūlė atlikti papildomus tyrimus visose srityse, išskyrus paskleidimo iš laboratorijos hipotezę.
Ataskaitos paskelbimas buvo ilgai vilkinamas, todėl kilo klausimų, ar Pekinas nemėgina iškreipti išvadų, siekdamas neleisti, kad atsakomybė už pandemiją būtų užkrauta Kinijai. Vienas Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pareigūnas praėjusią savaitę pareiškė, kad ataskaita turėtų būti paskelbta „artimiausiomis dienomis“.
Tyrėjai išvardijo keturis pandeminio koronaviruso SARS-CoV-2 atsiradimo scenarijus nuo labiausiai iki mažiausiai tikėtino. Sąrašo viršuje pateikiamas perdavimas per antrąjį gyvūną, kuris, mokslininkų teigimu, yra tikėtinas ar labai tikėtinas. Pasak jų, tiesioginis perdavimas nuo šikšnosparnių žmonėms taip pat yra tikėtinas, o išplitimas per maisto produktų „šaldymo grandinę“ yra įmanomas, bet mažai tikėtinas.
Artimiausias COVID-19 sukeliančio viruso „giminaitis“ buvo rastas šikšnosparniuose, kurie, kaip žinia, gali užsikrėsti koronavirusais. Tačiau, kaip pabrėžiama ataskaitoje, „manoma, kad evoliucinis atstumas tarp šių šikšnosparnių virusų ir SARS-CoV-2 yra keli dešimtmečiai, o tai rodo, kad čia yra trūkstama grandis“.
Remiantis ataskaita, skujuočiuose buvo rasti labai panašūs virusai, nors pažymima, kad SARS-CoV-2 gali užsikrėsti ir audinės bei katės, todėl šie gyvūnai galėtų būti nešiotojai.
Ataskaita daugiausia paremta duomenimis, surinktais PSO tarptautinių ekspertų komandos per nuo sausio vidurio iki vasario vidurio vykusį vizitą Uhane – Kinijos mieste, kur pirmąkart buvo aptikta COVID-19.
Misijai Uhane vadovavęs PSO ekspertas Peteris Ben Embarekas penktadienį pareiškė, kad ataskaita yra užbaigta, o dabar yra tikrinama ir verčiama.
„Tikiuosi, kad artimiausiomis dienomis tas visas procesas bus baigtas ir galėsime [dokumentą] paviešinti“, – pažymėjo P. Ben Embarekas.
Ataskaitos projekte nepateikiama pakankamai duomenų, kad būtų galima teigti, jog protrūkis prasidėjo būtent Uhano jūrų gėrybių turguje, kur 2019 metų gruodį buvo užfiksuoti vieni ankstyviausių atvejų židinių.
Faktas, kad iki protrūkio Huanano turguje buvo nustatyta kitų užsikrėtimo atvejų, rodo, kad epidemija galėjo prasidėti kitur. Tačiau ataskaitoje pažymima, kad galėjo būti ir lengvesnių atvejų, kurie nebuvo pastebėti, ir kad tai gali būti sąsaja tarp turgaus ir ankstesnių atvejų.
„Todėl šiuo metu negalima padaryti tvirtos išvados apie Huanano turgaus vaidmenį kalbant apie protrūkio ištakas, ar apie tai, kaip infekcija pateko į turgų“, – nurodoma ataskaitoje.
Pandemijai plintant visame pasaulyje, Kinijos tarnybos aptiko viruso pėdsakų ant į šalį įvežamų šaldytų maisto produktų pakuočių. Kai kuriais atvejais buvo nustatyta, kad nuo šių prekių prasidėjo vietiniai protrūkiai.
Ataskaitos autoriai nustatė, kad vadinamoji šaldymo grandinė galėtų būti viruso paplitimo dideliu atstumu priežastis, bet skeptiškai įvertino teoriją, jog taip galėjo prasidėti pradinis protrūkis. Remiantis ataskaita, tokiu atveju rizika yra mažesnė nei plintant infekcijai iš žmogaus žmogui oro lašeliniu būdu, o daugelis ekspertų sutinka su tokiu vertinimu.
„Nors yra tam tikrų įrodymų, kad po pradinės pandemijos bangos SARS-CoV-2 galėjo sugrįžti tvarkant į Kiniją importuotus užkrėstus produktus, 2019 metais tai būtų buvę neįtikėtina, nes virusas tuomet nebuvo plačiai paplitęs“, – nurodė tyrimo autoriai.