Apie tai pranešė meduza.io.
Pasak „Interfax“ šaltinio, J. Primakovas mirė po ilgos ligos. Jam buvo 85-eri.
Užuojautą dėl politiko mirties išreiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
„Prezidentui buvo pranešta liūdna žinia apie Jevgenijaus Maksimovičiaus Primakovo mirtį, – teigė Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. – Prezidentas reiškia gilią užuojautą Jevgenijaus Maksimovičiaus artimiesiems ir giminaičiams bei visiems žmonėms, kurie jį pažinojo“.
Jis pridūrė, kad J. Primakovas ir V. Putinas ilgą laiką dirbo kartu ir gerai pažinojo vienas kitą.
„Jis buvo vyriausybės žmogus, mokslininkas ir politikas, palikęs milžinišką palikimą“, – akcentavo D. Peskovas.
2015 metų pradžioje buvęs Rusijos ministras pirmininkas išsakė savo nuomonę apie politinę Rusijos Federacijos kryptį, rašo newsru.com.
J. Primakovas buvo išvardijęs pagrindines priemones, kurios galėtų išvesti Rusiją iš krizės: valdžios decentralizaciją, realų federalizmą, skubią ekonomikos diversifikaciją, orientacijos į žaliavas atsisakymą.
Politikas taip pat ragino Rusijos valdžią plėtoti santykius tiek su Rytų, tiek su Vakarų šalimis. Jis tvirtino, kad nepaisant galiojančių sankcijų, negalima kalbėti apie jokią Rusijos izoliaciją.
J. Primakovas – Rusijos valstybės ir visuomenės veikėjas, diplomatas, Rusijos mokslų akademijos mokslininkas. 1996 – 1998 metais jis ėjo Rusijos užsienio reikalų ministro pareigas, o kriziniais 1998 – 1999 metais vadovavo Rusijos vyriausybei.
Praėjusių metų spalį J. Primakovas davė interviu DELFI. Jį galite paskaityti čia.
„Primakovas apgręžė Rusiją“
J. Primakovas pagarsėjo tuo, kad 1999 metais skrisdamas į Jungtines Valstijas liepė apgręžti lėktuvą virš Atlanto vandenyno, sužinojęs apie Serbijoje prasidėjusius NATO bombardavimus.
Sovietų Sąjungos ir Rusijos politikos veteranas bei ekonomistas J.Primakovas vadovavo vyriausybei per prezidento Boriso Jelcino kadenciją 1998–1999 metais, taip pat dirbo užsienio reikalų ministru 1996–1998 ir vadovavo užsienio žvalgybos tarnybai SVR 1991–1996 metais.
J.Primakovas, laikytas vienu iš geriausių Artimųjų Rytų ekspertų savo šalyje, iki 1999 metų taip pat buvo Kremliaus saugumo tarybos narys.
Politikas, kuris garsėjo kaip agresyvus Rusijos interesų gynėjas, daugelio yra prisimenamas dėl 1999 metais įvykusio epizodo, kai jis nurodė savo lėktuvui grįžti atgal į Maskvą, iš tuomečio JAV valstybės sekretoriaus Alo Gore'o sužinojęs, kad NATO pradėjo Jugoslavijos bombardavimo kampaniją. Vis dėlto tas žingsnis nesustabdė Aljanso bombardavimų, vykstant karui dėl Kosovo.
J.Primakovas tą bombardavimą vadino „milžiniška istorine klaida“, o pagarsėjęs lėktuvo apgręžimas daugelio laikomas takoskyros tašku Rusijos užsienio politikoje.
Tuo metu J.Primakovas buvo kaltinamas vienašališkai nukreipęs Rusiją konfrontacijos su Vakarų šalimis keliu.
„Primakovas apgręžė Rusiją“, – tuo metu rašė dienraštis „Kommersant“.
1999 metais jis buvo laikomas tikėtinu B.Jelcino įpėdiniu prezidento poste, bet vėliau jo reputaciją pablogino neigiama televizijos kampanija, organizuota V.Putino šalininkų.
J.Primakovas buvo pašalintas iš premjero posto 1999 metų gegužę, praėjus dviem mėnesiams po garsiojo incidento su lėktuvu, kai B.Jelcinas pradėjo baimintis vyriausybės aljanso su Jurijumi Lužkovu, tuomečiu įtakingu Maskvos meru, sako ekspertai.
J.Primakovas buvo sukaupęs daug patirties Artimuosiuose Rytuose, kur anksčiau dirbo Sovietų Sąjungos dienraščio „Pravda“ korespondentu. Paskutinis Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas ir V.Putinas buvo paskyrę jį savo pasiuntiniu, mėgindami užkirsti kelią karams Irake.
Pastaraisiais metais J.Primakovas nebedalyvavo politikoje dėl amžiaus ir pašlijusios sveikatos, bet kartais viešai pasisakydavo apie tarptautinę padėtį.
Per vieną iš paskutinių viešų pasirodymų sausį J.Primakovas sakė, kad Rusijai reikalingos ekonomikos reformos, ir perspėjo valdžią netolinti šalies nuo Vakarų, nors Maskvai buvo paskelbtos sankcijos dėl krizės Ukrainoje.