Etninis čečėnas R. Chasbulatovas mirė savo namuose prie Maskvos, būdamas 80 metų, pranešė televizija, remdamasi jo artimaisiais.
Paskutinėmis Sovietų Sąjungos gyvavimo dienomis ekonomisto išsilavinimą įgijęs R. Chasbulatovas buvo artimas B. Jelcino sąjungininkas, abu priešinosi 1991 m. rugpjūčio perversmui. 1991 m. prezidentui B. Jelcinui išardžius Sovietų Sąjungą, R. Chasbulatovas buvo paskirtas Rusijos parlamento, tada vadinto Aukščiausiąja Taryba, pirmininku. Tačiau netrukus B. Jelcinas ir R. Chasbulatovas tapo politiniais varžovais, 1993 m. spalį kova dėl valdžios peraugo į maištą ir B. Jelcinas pasiuntė tankus šturmuoti parlamento pastatą. Po maišto R. Chasbulatovas buvo trumpam įkalintas. 1994 m. jis buvo amnestuotas, tačiau jo politinė karjera baigėsi. „Iš esmės B. Jelcinas sugriovė mano gyvenimą“, – 2014 m. R. Chasbulatovą citavo didelio tiražo laikraštis „Argumenty i Fakty“.
Žymus teisių aktyvistas Aleksandras Čerkasovas taip pat sakė, kad antradienį R. Chasbulatovas mirė, bet nepateikė jokios informacijos apie mirties priežastį. A. Čerkasovas feisbuke paskelbė, kad R. Chasbulatovas bus palaidotas gimtajame Tolstoj-Jurto kaime Čečėnijoje.
Čečėnijos sostinėje Grozne 1942 m. gimęs R. Chasbulatovas 2003 m. pareiškė kandidatuosiantis į Čečėnijos prezidentus, bet vėliau persigalvojo.
Rinkimai Čečėnijoje buvo dalis prezidento Vladimiro Putino plano atnešti taiką į sugriautą respubliką, federalinės pajėgos ir separatistai ten kariavo nuo 1999 metų. R. Chasbulatovas nepritarė V. Putino „taikos planui“ Čečėnijoje, jis tvirtino, kad norint užbaigti užsitęsusį karą būtinos derybos su separatistais.
Tais pačiais metais R. Chasbulatovas ir keli kiti viešai kreipėsi į JAV prezidentą George'ą W. Bushą ir prašė kelti klausimą dėl V. Putino vykdomų demokratijos ir žmogaus teisių pažeidimų. Atvirą laišką pasirašė ir velionio sovietų disidento Andrejaus Sacharovo žmona Jelena Bonner bei buvęs politinis kalinys Vladimiras Bukovskis.
