V. Giscard'as d'Estaing'as iki šiol buvo seniausias dar gyvas Prancūzijos prezidentas.
„Jo sveikatos būklė pablogėjo, ir jis mirė dėl COVID-19“, – sakoma naujienų agentūrai AFP atsiųstame šeimos pranešime. Eksprezidento artimieji pabrėžė, kad jo laidotuvės bus griežtai privačios, pildant velionio valią.
Dabartinis prezidentas Emmanuelis Macronas pagerbė savo pirmtaką ir sakė, kad V. Giscard'o d'Esteaing'o septyneri metai valstybės vadovo poste „transformavo Prancūziją“.
„Jo mirtis nugramzdino prancūzų tautą į gedulą“, – sakė E. Macronas. Prezidentas pažymėjo, kad V. Giscard'as d'Esteaing'as buvo „valstybės tarnas, pažangos ir laisvės politikas“.
Lapkričio viduryje bei rugsėjį V. Giscard'as d'Estaing'as buvo patekęs į ligoninę.
Jis dalyvavo kovose dėl Paryžiaus išvadavimo Antrojo pasaulinio karo metais, buvo ministras generolo Charles`io de Gaulle`io vyriausybėje, Prancūzų akademijos narys.
V. Giscard'as d'Estaing'as gimė 1926 m. dabartinės Vokietijos Koblenco mieste.
1956 m. jis buvo išrinktas Prancūzijos Nacionalinio susirinkimo nariu, 1959–1962 m. buvo Prancūzijos Valstybės finansų sekretoriu, o 1962–1966 m. – Finansų ir ekonomikos ministras. 1969 m. vėl paskirtas Finansų ir ekonomikos ministru, o 1974 m. netikėtai mirus prezidentui Georges'ui Pompidou pirmalaikiuose rinkimuose buvo išrinktas prezidentu.
Jis prezidento poste dirbo nuo 1974 iki 1981 metų, kai pralaimėjo rinkimus Francois Mitterrand'ui.
Į prezidento postą V. Giscard'as d'Estaing'as buvo išrinktas 48-erių, tapdamas jauniausiu respublikos lyderiu iki Emmanuelio Macrono išrinkimo 2017-aisiais.
Dirbdamas prezidento poste V. Giscard'as d'Estaing'as įvykdė virtinę radikalių reformų: legalizavo abortus, liberalizavo skyrybas ir iki 18 metų sumažino amžių, nuo kurio galima balsuoti.
1989–1995 m. buvo Europos Parlamento (EP) narys.
2003-aisiais V. Giscard'ui d'Estaing'ui už jo nuopelnus kuriant Europos Sąjungos (ES) konstituciją įteikta Karolio Didžiojo premija.
V. Giscard'o d'Esteaing'o prezidentavimas žymėjo aiškų atitrūkimą nuo pokario Prancūzijos golistinio konservatizmo, kai dominavo Charles'is de Gaulle'is ir jo politinis įpėdinis Georges'as Pompidou.
Prancūzijoje V. Giscard'as d'Esteaing'as prisimenamas dėl radikalių reformų, tarp kurių buvo abortų legalizavimas, skyrybų liberalizavimas ir amžiaus, nuo kurio galima balsuoti, sumažinimas iki 18 metų.
Europoje jis padėjo siekti pinigų sąjungos, glaudžiai bendradarbiaudamas su Vokietijos kancleriu Helmutu Schmidtu, su kuriuo susidraugavo ir kurio vadovavimo metai beveik sutapo su jo prezidentavimu.
Drauge jie įkūrė Europos pinigų sistemą (EPS) – dabartinės bendrosios valiutos euro pirmtakę.
„Valery Giscard'ui d'Estaing'ui Europa turėjo būti prancūzų siekis, o Prancūzija – moderni valstybė. Pagarba“, – sakė Europos Sąjungos vyriausiasis „Brexito“ derybininkas Michelis Barnier.
V. Giscard'ui d'Estaing'ui „pavyko modernizuoti Prancūzijos politinį gyvenimą“, sakė buvęs prancūzų prezidentas Nicolas Sarkozy. Jis gyrė velionio „didį protą“, naudotą „net sudėtingiausioms tarptautinėms problemoms“ suvaldyti.
Kaip ir H. Schmidtas, V. Giscard'as d'Esteaing'as tvirtai tikėjo stipriais ryšiais su Jungtinėmis Valstijomis.
Jam mirus Prancūzija „neteko valstybės veikėjo, nusprendusio atsiverti pasauliui“, sakė N. Sarkozy prezidento poste pakeitęs socialistas Francois Hollande'as. Šis velionį gyrė kaip „tvirtai europietišką“ žmogų, padėjusį stiprinti Prancūzijos ir Vokietijos vienybę.
Būtent V. Giscard'o d'Esteaing'o iniciatyva turtingiausių pasaulio šalių lyderiai 1975 metais surengė savo pirmą susitikimą. Tas renginys išsirutuliojo į metinius Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimus.
Merkel išreiškė užuojautą
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį pagerbė buvusį Prancūzijos prezidentą Valery Giscard’ą d’Estaing’ą, gedėdama dėl „Vokietijos draugo ir didžio europiečio“ netekties.
„Prancūzija neteko valstybės vadovo, Vokietija – draugo, ir visi mes netekome didžio europiečio“, – teigiama kanclerės pareiškime, kurį tviteryje paskelbė jos atstovas Steffenas Seibertas.
„Lieku dėkinga už gerus pokalbius su juo, mintimis esu su jo šeima“, – teigė kanclerė.