"Mano šeima drauge su manimi nori pranešti liūdną žinią, kad sulaukęs 93 metų mirė Geraldas Fordas, mūsų mylimas vyras, tėvas, senelis ir prosenelis", - rašoma pareiškime, kurį paskelbė buvusio prezidento našlė Betty Ford.
"Gyvenimo kelyje jį lydėjo meilė Dievui, savo šeimai ir savo šaliai", - priduriama jame.
B.Ford pareiškimą išplatino Kalifornijos Eisenhowerio medicinos centras Rančo Miražo mieste, kur buvo gydomas G.Fordas.
"Prezidentas Fordas buvo didis amerikietis, kuris daug metų pasiaukojamai dirbo mūsų šalies labui, - rašoma George'o W.Busho pareiškime, kurį jis paskelbė Kroforde, Teksase. - Prezidento Fordo principingumas, išmintis ir nuojauta padėjo išgyti mūsų šaliai ir atkurti visuomenės pasitikėjimą prezidento institucija"
G.Fordas pastaraisiais metais sirgo ir vengė visuomenės dėmesio.
1974 metų rugpjūčio 9 dieną pasitraukus R.Nixonui, kuris yra vienintelis atsistatydinęs JAV prezidentas, G.Fordas davė priesaiką ir tapo 38-uoju Amerikos lyderiu. Tuomet jis pareiškė tautai, kad jo laukia sunki užduotis "išgydyti Votergeito paliktas vidaus žaizdas".
"Mūsų ilgas nacionalinis košmaras jau baigėsi, - sakė jis. - Mūsų konstitucija veikia. Mūsų didi respublika yra įstatymų, o ne žmonių valdžia".
"Tikiuosi, istorikai po pusės amžiaus pasakys, kad prezidentas Fordas užėmė postą labai sunkiu metu - kai susidūrėme su Votergeito skandalu, vyko Vietnamo karas ir iškilo ekonominių sunkumų. Ir tokiu metu, kai buvo įsivyravęs didelis nepasitikėjimas Baltaisiais rūmais, jis atkūrė visuomenės pasitikėjimą", - sakė G.Fordas prieš savo 90-ąjį gimtadienį.
Tačiau 1974 metų rugsėjo 8-ąją jis papiktino daugelį amerikiečių, kai suteikė "visišką malonę" dėl Votergeito skandalo nešlovę užsitraukusiam R.Nixonui. Šis G.Fordo sprendimas vėliau ne vienerius metus kurstys audringus debatus.
Prieš pralaimėjimą demokratui Jimmy Carteriui (Džimiui Karteriui) 1976-ųjų prezidento rinkimuose G.Fordas apkarpė vyriausybės išlaidas, siekdamas pažaboti infliaciją, ekonomikos nuosmukį ir nedarbo augimą, kuriuos išprovokavo staigus naftos kainų išaugimas.
1975-aisiais buvo du kartus kėsintasi į G.Fordą.
Rugsėjo 5 dieną buvo sulaikyta liūdnai pagarsėjusio nusikaltėlio Charleso Mansono (Čarlzo Mansono) pasekėja Lynette Fromme (Linet From), kuri nukreipė į G.Fordą užtaisytą pistoletą šiam lankantis Sakramente.
Po 17 dienų San Franciske į jį pasikėsino būsima revoliucionierė Sara Jane Moore (Sara Džein Mur). Buvusi Federalinio tyrimų biuro (FTB) informatorė šovė į prezidentą, kai šis išėjo iš viešbučio ir ėjo prie savo limuzino, bet nepataikė, nes praeivis sugriebė ją už rankos ir parbloškė ant žemės.
Abi užpuolikės atlieka įkalinimo iki gyvos galvos bausmes.
Geraldas Rudolphas Fordas (Džeraldas Rudolfas Fordas) gimė 1913 metų liepos 14 dieną Omahoje, Nebraskos valstijoje Leslie (Leslio) ir Dorothy (Doroti) Kingų šeimoje. Vaikystėje jis buvo žinomas kaip Leslie Lynchas Kingas jaunesnysis (Leslis Linčas Kingas).
Išsiskyrusi su vyru jo motina persikėlė gyventi į Grand Rapidso miestą Mičigane. 1916 metais ji ištekėjo už paveikslais prekiavusio Geraldo Rudolpho Fordo, kuris įsivaikino berniuką ir davė jam savo vardą bei pavardę.
Būsimasis prezidentas buvo savo vidurinės mokyklos futbolo komandos žvaigždė, o vėliau gavęs futbolininko stipendiją studijavo Mičigano universitete. Jis atsisakė kontraktų žaisti
Nacionalinėje futbolo lygoje, kad galėtų studijuoti teisę Yale'io (Jeilio) universitete.
Antrojo pasaulinio karo metais jis tarnavo jūrų laivyne, o vėliau ėmė dirbti Grand Rapidso advokatų kontoroje.
Pirmą kartą į Atstovų Rūmus G.Fordas buvo išrinktas 1948-aisiais. Tais pačiais metais jis vedė Elizabeth Bloomer (Elizabet Blumer). Jie susilaukė trijų sūnų ir dukters.
Kongrese G.Fordas stengėsi laikytis nuosaikios pozicijos vidaus politikos klausimais ir būti internacionalistu užsienio politikos srityje. Jis paprastai balsuodavo prieš vidaus programų finansavimą, bet pritardavo karinių išlaidų didinimui ir programoms, kurios buvo skirtos padėti Amerikos sąjungininkėms.
1963-iaisiais jis buvo išrinktas Atstovų Rūmų mažumos lyderiu ir dirbo Warreno (Voreno) komisijoje, tyrusioje prezidento Johno Kennedy (Džono Kenedžio) nužudymą. Ši komisija nustatė, kad Lee Harvey Oswaldas (Li Harvis Osvaldas) veikė vienas. Dėl šios komisijos išvados tebediskutuojama iki šiol.
G.Fordas pelnė gerbiamo ir darbštaus įstatymų leidėjo reputaciją, tačiau dėl savo nerangumo ir sintaksės klaidų jis ne kartą buvo tapęs kandžių pašaipų taikiniu. Daug metų G.Fordas negalėjo pamiršti prezidento Lyndono Johnsono (Lindono Džonsono) pastabos, kad jis "per ilgai žaidė futbolą neužsidėjęs šalmo".
Pasitraukęs iš prezidento posto G.Fordas didžiąją laiko dalį skaitė paskaitas ir žaidė golfą.
G.Fordo žmona Betty pakeitė Amerikos visuomenės požiūrį į alkoholizmą, kai prisipažino pati turėjusi problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau įveikusi šį potraukį. Jos vardu buvo pavadinta garsi reabilitacijos klinika, kuri padėjo išbristi iš alkoholizmo liūno ne vienai sporto ir pramogų verslo žvaigždei.
1999 metų rugpjūtį G.Fordui už pastangas suvienyti šalį po Votergeito skandalo buvo įteiktas Laisvės medalis - aukščiausias JAV civilinis apdovanojimas.
1999 metų spalį G.Fordas su žmona buvo apdovanoti Kongreso Aukso medaliu "už pasiaukojamą darbą visuomenės labui ir ypatingą indėlį humanitarinėje srityje".
2004 metų birželį G.Fordas drauge su kitais keturiais buvusiais JAV prezidentais, dalyvavo Ronaldo Reagano (Ronaldo Reigano) laidotuvėse.
2000-aisiais Respublikonų partijos suvažiavime Filadelfijoje G.Fordą ištiko du nestiprūs smūgiai ir jis kelias dienas praleido intensyvios slaugos palatoje.
2003 metų gegužę jis trumpam buvo paguldytas į ligoninę dėl svaigimo priepuolių, kuriuos patyrė tvyrant dideliam karščiui žaisdamas golfą Kalifornijoje.