„Esame giliai nuliūdinti, sužinoję, kad užgeso pagarbą pelnęs kino kūrėjas ir buvęs BAFTA prezidentas lordas Attenborough“, – sakoma organizacijos pranešime.
„(Jis buvo) Britanijos kino titanas, ir sakyti, kad jis įkūnijo jo geriausias savybes, būtų pernelyg kuklu. Britanijos kinas turės labai pasistengti, kad būtų vertas darbštumo, talento ir pasišventimo, kokį pademonstravo lordas Richardas Attenborough“, – pridūrė BAFTA.
R.Attenboroughas, sukūręs vaidmenis filmuose „Braitono ledinukas“ (Brighton Rock), „Didysis pabėgimas“ (The Great Escape) ir „Juros periodo parkas“ (Jurassic Park) per šešis dešimtmečius apėmusią karjerą, mirė sekmadienį per pietus, jo sūnus sakė nacionaliniam transliuotojui BBC.
„Jo vaidyba „Braitono ledinuke“ buvo geniali; jo režisūra „Gandyje“ (Gandhi) buvo stulbinama – Richardas Attenborough buvo vienas iš kino grandų“, – Britanijos premjeras Davidas Cameronas parašė socialiniame tinkle „Twitter“.
R.Attenborough, kurio 1982 metų filmas „Gandis“ pelnė aštuonis „Oskarus“, įskaitant geriausio filmo ir geriausio režisieriaus kategorijose, gimė Kembridže 1923 metais.
Jis yra vyresnis garsaus televizijos filmų apie gamtą kūrėjo Davido Attenborough brolis. Richardas užaugino tris vaikus su savo žmona Sheila, kurią vedė būdamas 21 metų.
2004 metais jo dukra Jane Holland ir anūkė Lucy žuvo Tailande per katastrofinį Indijos vandenyno cunamį.
R.Attenborough sūnus Michaelas yra teatro aktorius, o dukra Charlotte irgi pasirinko aktorės karjerą.
Pašlijus sveikatai po to, kai nugriuvo nuo laiptų savo namuose, R.Attenborough kartu su žmona buvo persikėlęs gyventi į vienus slaugos namus vakarų Londone.
Kino grandas
Daug apdovanojimų pelnęs aktorius ir režisierius Richardas Attenborough, kuris mirė sekmadienį, būdamas 90 metų, buvo itin mylimas Didžiosios Britanijos kino pasaulio veikėjas, kurio karjera buvo labai ilga ir vaisinga.
Pirmąjį vaidmenį R.Attenborough sukūrė 1942 metų filme apie karą „Laivas, kuriame tarnaujame“ (In Which We Serve). Vėliau jis pelnė pripažinimą dėl vaidmens filme „Braitono ledinukas“, o jo režisuotas 1982 metų filmas „Gandis“ (Gandhi) pelnė aštuonis „Oskarus“. Jis taip pat vaidino režisieriaus Steveno Spielbergo (Stiveno Spilbergo) populiariame filme „Juros periodo parkas“ (Jurassic Park).
Būdamas Lordų Rūmų nariu, aktorius taip pat nenuilstamai darbavosi labdaros projektuose. Jis buvo Jungtinių Tautų (JT) Vaikų fondo (UNICEF) geros valios ambasadorius, Karališkosios dramos meno akademijos (RADA) prezidentas ir Čelsio futbolo klubo garbės prezidentas.
Savo žmoną Sheilą jis vedė būdamas 21 metų ir penkis dešimtmečius gyveno su ja tame pačiame name pietvakarių Londone. Tame pačiame rajone gyveno ir jo jaunesnis brolis Davidas Attenborough – garsus gamtininkas ir televizijos filmų apie gamtą kūrėjas.
Tačiau jo šeimą ištiko tragedija, kai 2004 metais R.Attenborough dukra Jane Holland, viena iš trijų jo vaikų žuvo kartu su savo dukrele Lucy Tailande per katastrofinį Indijos vandenyno cunamį, smogusį gruodžio 26 dieną. Jautraus būdo R.Attenborough sakė niekada nesusitaikęs su ta netektimi.
R.Attenborough gimė 1923 metais universitetiniame Kembridžo miestelyje. Jo aktorystės debiutas didžiajame ekrane buvo vaidmuo 1942 metais sukurtame Noelio Cowardo ir Davido Leano filme „Laivas, kuriame tarnaujame“ apie Karališkojo laivyno žygdarbius. Per tolesnius 50 metų jis vaidino daugiau negu 60 filmų.
Pokario metais jaunasis R.Attenborough dažnai vaidindavo britiško humoro komedijose, tačiau ypatingo pripažinimo sulaukė dėl tamsesnių vaidmenų, ypač piktadario Pinkio, kurį suvaidino 1947 metais sukurtoje Grahamo Greene'o romano „Braitono ledinukas“ ekranizacijoje.
7-ame dešimtmetyje jis sulaukė Holivudo dėmesio ir dažnai atlikdavo personažo asmenybę atskleidžiančius vaidmenis kino juostose, tokiose kaip Johno Sturgeso karo drama „Didysis pabėgimas“ (The Great Escape) ir Roberto Aldricho (Roberto Oldričo) „Fenikso skrydis“ (Flight of the Phoenix).
R.Attenborough išbandė jėgas filmų prodiusavime, įkūręs bendrovę su Bryanu Forbesu, kuri padėjo sukurti filmą „Pikta tyla“ (The Angry Silence) ir kitas socialinio realizmo žanro juostas, tokias kaip B.Forbeso režisuota drama „L pavidalo kambarys“ (L-Shaped Room).
1962 į R.Attenborough kreipėsi vienas Mahatmos Gandhi šeimos aplinkos veikėjas, siūlydamas sukurti filmą apie nepriklausomos Indijos tėvo gyvenimą. Nors R.Attenborough anksčiau nebuvo domėjęsis ta tema ir nepažinojo Indijos, jis 1963-aisiais susitiko su tuomečiu Indijos premjeru Jawaharlalu Nehru ir M.Gandhi dukra Indira.
Tam projektui realizuoti prireikė dar dviejų dešimtmečių: iki 1980 metų R.Attenborough užsitikrino finansavimą, o „Gandis“ tapo sėkmingiausiu jo filmu.
1982 metais išleista kino juosta pelnė aštuonis „Oskarus“, tarp jų už geriausią režisūrą ir geriausią aktorių – Beną Kingsley. Filmas taip pat laimėjo penkis „Aukso gaublius“, penkis Britanijos kino ir televizijos meno akademijos (BAFTA) apdovanojimus ir atnešė R.Attenborough pasaulinį pripažinimą.
Tuo metu R.Attenborough jau buvo patyręs režisierius: šį darbą jis pirmąsyk išbandė 1969 metais, kurdamas komediją „O! Koks žavus karas“ (Oh! What a Lovely War), kurios veiksmas vyksta ant Braitono jūros tilto. Vėliau jis giliau pasinėrė į patriotinį kiną, 1972 metais sukūręs kino juostą apie Winstono Churchillio (Vinstono Čerčilio) gyvenimą „Jaunasis Vinstonas“ (Young Winston), tapusį pirmuoju ilgoje biografinių filmų virtinėje.
R.Attenborough retkarčiais tebevaidindavo, taip pat režisavo 26 mln. JAV dolerių kainavusį karo epą „Vienu tiltu per toli“ (A Bridge Too Far, 1977) ir filmą „Magija“ (Magic, 1978), kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Anthony Hopkinsas. Tuo metu jam buvo suteiktas Britanijos riterio titulas.
Po „Gandžio“ režisierius ėmėsi lengvesnio žanro, kurdamas miuziklą „Kordebaletas“ (A Chorus Line, 1985), vėliau grįžo prie svaresnių, nors ir politiškai saugių kūrinių – 1987 metais jis režisavo biografinį filmą „Laisvės šauksmas“ (Cry Freedom) apie nužudytą kovos su apartheidu aktyvistą Steve'ą Biko (Stivą Biką).
Tarp kitų jo projektų buvo kritikų prastai įvertinta juosta „Čaplinas“ (Chaplin, 1992), romantišką filmą „Šešėlių šalis“ (Shadowlands, 1993) apie rašytoją C.S.Lewisą (K.S.Liujisą), taip pat filmą apie rašytojo Ernesto Hemingway (Ernesto Hemingvėjaus) jaunystę „Metas mylėti“ (A Time to Love, 1997).
9-ame dešimtmetyje R.Attenborough buvo sustabdęs aktoriaus karjerą, tačiau buvo įtikintas grįžti į didįjį ekraną 1993 metais S.Spielbergo dinozaurų trileryje „Juros periodo parkas“ ir jo tęsinyje, sulaukusiuose didžiulio populiarumo.
1994 metais jis suvaidino Santa Klausą filme visai šeimai „Stebuklas 34-ojoje gatvėje“ (Miracle on 34th Street), taip pat atliko antrojo plano vaidmenis Kennetho Branagho „Hamlete“ (Hamlet) ir Shekharo Kapuro (Šecharo Kapūro) kostiuminėje dramoje „Elžbieta“ (Elizabeth).
Sulaukęs 80 metų, R.Attenborough sumažino savo darbo krūvį, tačiau nesėdėjo sudėjęs rankų: jis parašė atsiminimų knygą: „Viskas priklauso nuo tavęs, brangioji“ (Entirely Up to You, Darling) su savo artima drauge Diana Hawkins.
Pašlijus sveikatai po to, kai nugriuvo nuo laiptų savo namuose, R.Attenborough kartu su žmona buvo persikėlęs gyventi į vienus slaugos namus vakarų Londone.
R.Attenborough daug pasiekė ne vien kine: jis visą gyvenimą buvo Čelsio futbolo klubo rėmėjas ir dirbo jo direktoriumi nuo 1969 metų, o 2008-aisiais tapo jo garbės prezidentu.