Kalbėdami su naujienų agentūra „Associated Press“ ir svarstydami, kas nutiktų, jei Šiaurės Korėja ryžtųsi surengti rimtą branduolinę ataką, mokslininkas Davidas Wrightas, dirbantis prie UCS vykdomos visuotinio saugumo programos, ir raketų technologijų specialistas Markusas Schilleris iš Vokietijos nepriklausomos tyrimų ir konsultavimo įmonės „ST Analytics“ dalijosi įžvalgomis apie tokiu atveju galimą tolesnių veiksmų scenarijų.
„Įvykiai rutuliotųsi labai greitai, – tvirtino D. Wrightas. – Net jei kalbėtume apie ilgo nuotolio raketas, tektų pripažinti, kad reikia atlikti ne taip ir mažai veiksmų, norint nustatyti, kad raketa buvo paleista, ir išsiaiškinti, kokią grėsmę ji kelia, todėl JAV prezidentas būtų priverstas per kokių 10 minučių apsispręsti dėl atsakomojo smūgio.“
Nors specialistai tikina, kad Šiaurės Korėja kol kas nepajėgi paleisti raketos, galinčios pasiekti JAV, pirmadienį, rugpjūčio 28 d., komunistinės valstybės naujienų kanalais perduota informacija bylojo apie ką kita, primenama svetainėje nypost.com.
Valstybinė šalies naujienų tarnyba KCNA paskelbė, kad po savaitgalį atlikto raketos „Hwasong-12“ testo tapo aišku, jog Šiaurės Korėja jau gali per Ramųjį vandenyną pasiųsti raketą su galingu branduoliniu užtaisu.
Vis dėlto Pietų Korėjos Kyungnam universiteto profesorius Kim Dong Yubas žiniasklaidos atstovams pareiškė, kad Šiaurės Korėja savo siunčiamomis raketos daugių daugiausia galėtų tikėtis pasiekti Aliaską arba Havajus.
Jei strateginiai JAV taikiniai Šiaurės Korėjai iš tiesų būtų pasiekiami, situacija, D. Wrighto ir M. Schillerio nuomone, galėtų tapti nebekontroliuojama ir taip nutiktų labai greitai.
D. Wrightas įsitikinęs, kad iš uždarosios valstybės paleista tarpžemyninė balistinė raketa tik po gero pusvalandžio pasiektų San Fransiską, o M. Schilleris tvirtina, kad Siatlas ar Los Andželas smūgį patirtų po mažiau nei 30 minučių nuo raketos paleidimo.
Kiek arčiau nei už 11 tūkst. kilometrų esančius Niujorką ir Vašingtoną raketos pasiektų po 30–40 minučių nuo paleidimo, tvirtino specialistai.
Šiaurės Korėjos lyderiui Kim Jong Unui (Kim Čen Unui) nutarus atakuoti pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje esančias savo kaimynes, netoli Korėjos pusiasalio esančioms JAV sąjungininkėms imtų grėsti dar staigesnis bandymas susidoroti.
Pavyzdžiui, Seulo gyventojai turėtų ne daugiau kaip 6 min., per kurias turėtų spėti susirasti priedangą iki raketos, paleistos iš Šiaurės Korėjos, sprogimo. M. Schilleris ir D. Wrightas daro prielaidą, kad laiko pasislėpti Seuliečiams gali ir apskritai nebūti.
Japonai turėtų kiek daugiau laiko, bet pasiruošti katastrofai jiems taip pat būtų nelengva. M. Schillerio ir D. Wrighto vertinimu, Tokiją iš Šiaurės Korėjos paleista raketa pasiektų per 10–11 minučių.
Nevalia pamiršti, kad Kim Jong Unas gali panaudoti ir cheminį arba biologinį ginklą, be to, surengti masines prieš Pietų Korėją ir Japoniją nukreiptas atakas, pavyzdžiui, pasitelkdamas vidutinio nuotolio raketas „Scud ER“, kurių bandymai buvo vykdomi šių metų kovą.
Nors gynybos sistemomis, galinčiomis apsaugoti nuo tokių atakų, ir pasirūpinta, M. Schilleris ir D. Wrightas būgštauja, kad masinio apšaudymo iš artilerijos pabūklų atveju jos gali ir nepasiteisinti.
Specialistai vienu balsu tvirtina, kad Šiaurės Korėjai pajutus atakos grėsmę, pirmuoju jos taikiniu veikiausiai taptų Pietų Korėjos Busano miestas, kuriame neretai švartuojasi JAV karinių jūrų pajėgų laivai.
Tolesnius žingsnius, pasak M. Schillerio ir Wrighto, prognozuoti sunku, bet jei D. Trumpas vis dėlto nutartų smogti atsakomąjį smūgį, iš žemės paleidžiamos tarpžemyninės balistinės raketos ore turėtų atsidurti per penkias, o iš povandeninių laivų – per 15 minučių.