Apie pirmą mirties nuo koronaviruso atvejį Baltarusijoje gydytojai pranešė uždaroje interneto svetainėje, oficialaus patvirtinimo nėra.
Vitebske mirė 1962 m. gimusi moteris. Prieš penkias dienas jai buvo diagnozavę stiprią kvėpavimo takų infekciją. Moteris vaikščiojo į polikliniką, kur jai leido vaistus, būklei pasunkėjus, ją paguldė į ligoninę. Šeima izoliuota. Su moterimi kontaktavusiems medikams atliko tyrimus.
Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad epidemiologinė padėtis kontroliuojama
Kovo 20-osios rytiniame Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime nenurodomas tikslus infekuotųjų skaičius: „Šiuo metu medikai stebi 42 pacientus su teigiamais laboratoriniais tyrimais, tačiau be klinikinių ligos požymių. Klinikinių COVID-19 infekcijos požymių turi, t. y. iš esmės laikomi sergančiais – 12 pacientų.
Atsižvelgiant į ankstesnius pranešimus, užsikrėtusiųjų – mažiausiai 69. Nuo sausio pabaigos tyrimai dėl koronaviruso daryti daugiau nei 19 tūkst. žmonių, skelbia Baltarusijos SAM. Baltarusijoje kasdien nepublikuoja pranešimų apie infekuotųjų skaičių. Kovo 18 d. jų buvo 51, medikai stebėjo 1960 asmenų, grįžusių iš rizikingų šalių, beveik 2 700 asmenų dviejų savaičių trukmės stebėjimas baigtas.
Valdžia tvirtina, kad kontroliuoja visus, įvažiuojančius į šalį
Pastarosiomis dienomis į tėvynę grįžtantys baltarusiai įvairiai pasakoja apie sanitarinių kontrolės punktų veiklą. Vieni perėjo sieną ir apskritai tokių nematė. Kitiems matavo temperatūrą ir atliko tyrimą dėl koronaviruso. Bet tai pasakytina tik apie Minsko oro uostą. Visuotinės kontrolės, apie kurią kalba šalies SAM, daugelis traukinių keleivių nepastebėjo.
Savo iniciatyva atlikti testo dėl koronaviruso Baltarusijoje neįmanoma. Privačios medicinos laboratorijos tuo neužsiima. Valstybinėse medicinos įstaigose tyrimas daromas tik grįžusiems iš šalių, kur užfiksuotas viruso protrūkis, arba tiems, kas turėjo kontaktų su stebimais asmenimis.
Baltarusijos SAM interneto svetainėje publikuojamos standartinės rekomendacijos – kaip elgtis ir kaip apsaugoti savo artimuosius. Dalis rekomendacijų dėl įvairių priežasčių yra neįgyvendinamos.
Baltarusijoje net mokymo įstaigose neįvedė karantino
Visos Baltarusijos kaimyninės valstybės paskelbė apie sienų uždarymą. A. Lukašenka teigia, kad nėra pagrindo įvesti „drakoniškas priemones“. Veikia visos valstybinės švietimo įstaigos, daugelio privačių įmonių darbuotojai perėjo prie darbo nuotoliniu būdu. Valstybinės įmonės, net tos, kur darbas nesusijęs su buvimu darbo vietoje (pvz., Mokslų akademija) karantino neskelbia. Dirba visos valstybinės įmonės, parduotuvės, teatrai. Dideli prekybos centrai siuntinėja žinutes, kviečia pirkėjus pasinaudoti įvairiomis akcijomis.
Antimonopolinio reguliavimo ministerija išsiuntinėjo rekomendacijas su nuoroda „skubu!“ nuo kovo 17 d. atšaukti visus renginius, skatinančius socialiai svarbių ir pirmo būtinumo prekių pardavimą, taip pat ir kritinio importo. Šio straipsnio rašymo metu žmonių daugelyje didžiųjų prekybos centrų nesumažėjo. Tuščios parduotuvių lentynos Baltarusijai dar retenybė ir atrodo lyg laikinas dalykas – kol iš sandėlio atveš prekių.
A. Lukašenka skelbia esantis „absoliučiai įsitikinęs, kad galime labiau nukentėti nuo panikos, negu nuo paties viruso“ ir nemano, kad reikia įvesti karantiną.
Švietimo ministerija neigiamai atsakė į kelias dešimtis peticijų su reikalavimais leisti mokiniams ir studentams nelankyti mokymo įstaigų. Ministerija motyvuoja tuo, kad toks sprendimas – SAM kompetencija. Per posėdį su valdininkais A. Lukašenka pareiškė – jei tėvai bijo, moksleiviams galima likti namuose.
Studentams tokių lengvatų valstybė neteikia, universitetai reikalauja lankyti paskaitas. A. Lukašenkos manymu, pakankama priemonė, neleisianti plisti virusui, – įvesti visuomeninio transporto judėjimo pokyčiai ir pakeistas paskaitų pradžios aukštosiose Minsko mokyklose laikas.
„Reikia pakeisti automobilių transporto laiką, kad išskirstytume dirbančiųjų ir studentų srautus autobusuose. Tegu studentai kiek vėliau pradeda mokslus universitetuose, jie vėliau važiuos visuomeniniu transportu, kai pagrindinis dirbančiųjų srautas jau bus pasiekęs savo įmones“, – teigė prezidentas.
Pasak Minske gyvenančios ir dvi dukteris auginančios Olgos, susidaro įspūdis, kad šalyje karaliauja „kažkokia tyli partizaniška panika – ar dėl to, kad valdžia nesuvokia situacijos, ar dėl sutrikimo, ar dėl nepagrįstų vilčių, kad pandemija apeis Baltarusiją. Aš nuo praėjusio antradienio nevedu savo vaikų į mokyklą. Gyvename su senele, ji ir būna su vaikais. Mano ir vyro darbe karantino neįvedė. Nežinau, kas geriau. Sprendžiant iš man artimų žmonių rato, ne visi finansiškai ištvertų ilgą karantiną, yra pažįstamų, kurie gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo.“
Daugelis baltarusių nepasitiki oficialia informacija ir smerkia valdžią už neveiklumą
Reaguodami į peticijas, kuriomis valdžios institucijos raginamos taikyti ryžtingesnes priemones, kad būtų užkirstas kelias Baltarusijos sveikatos apsaugos sistemai katastrofiškam ir nepakeliamam infekcijos plitimui, valdininkai teigia, jog neva ir taip imamasi būtinų priemonių, pandemijai pasiruošta.
Karantino įvedimo siekia skirtingos entuziastų grupės. Šiuo metu organizuočiausia ir gausiausia atrodo studentija, reikalaujanti paskelbti karantiną ir ugdymą vykdyti internetu.
Minsko valstybinio lingvistikos universiteto studentai bando suorganizuoti visų studentų boikotą ir dalija apsaugines kaukes su užrašu # хахаятутумру („chachaaščiamirsiu“). Jie pasakoja, kad dekanai įkalbinėja nekelti bangų ir nurodo dėstytojams „skatinti studentus nedalyvauti protesto akcijose“. Svarstoma galimybė rinkti parašus po eiline peticija dėl karantino įvedimo.
Baltarusijos nacionalinio technikos universiteto studentai pasakoja, kad jų aukštojoje mokykloje paskelbta, jog bandymai nesibūriuoti daugiau nei po keturis žmones vienoje vietoje yra „sąmokslas“, neįvedamos net minimalios karantino režimo priemonės. Dėl vietų trūkumo auditorijose sėdi pilnos studentų grupės, nors administracija pati nusprendė, kad daugiau nei 30 žmonių vienoje auditorijoje būti negali. Kuratoriams nurodoma „organizuoti darbus nepasitelkiant socialinių tinklų“ ir nepasirašyti peticijų dėl karantino.
„Kaip ir prevencinių aktyvistų suėmimų prieš paskelbtas protesto akcijas atveju, taip ir dabar turime tikrų specialistų. Man galvoje netelpa, kodėl nepaskelbiamas karantinas ir nesiimama veiksmų, kurių jau imtasi visoje Europoje, – sako Tatjana, vieno Minsko universiteto studentė. – Kaip rodo šalių, kuriose yra didelių infekcijos židinių, patirtis, kuo anksčiau įvedamas karantinas, tuo lėčiau didėja naujų atvejų skaičius ir auga tikimybė, kad gydytojai suspės padėti“.
Tatjanos draugę Iriną stulbina Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Baltarusijos padalinio teiginiai: „Pasaulio sveikatos organizacija patvirtina priemones, kurių imasi Baltarusija, tačiau kodėl tuomet visa Europa elgiasi kitaip, kur logika?“. (Kovo 17 d. Pasaulio sveikatos organizacijos atstovas Baltarusijoje pateikė pareiškimą apie tai, kad „šiame etape, kai šalyje nėra nekontroliuojamo viruso plitimo visuomenėje, priemonės, kurių imasi Baltarusija, remiasi esamų rizikų vertinimu ir atitinka PSO rekomendacijas“ – Red.)
Merginų bendrakursis Ilja netiki oficialiais duomenimis, nurodančiais užsikrėtusių asmenų skaičių: „Manau, daugelis panikuoja dėl to, kad Sveikatos apsaugos ministerija retai atnaujina informaciją apie užsikrėtusių skaičių. Kai įvyko Černobylio katastrofa, manęs šiame pasaulyje dar nebuvo, tačiau močiutė man pasakojo, kaip buvo slepiama informacija. O aš dar neseniai ir amerikiečių serialą apie Černobylį pasižiūrėjau“.
Daugiau nei 8 tūkst. baltarusių įstrigo užsienyje
Dėl uždarytų sienų, atšauktų skrydžių ir apriboto susisiekimo traukiniais daugiau nei 8 tūkst. baltarusių įstrigo užsienyje. Baltarusijos užsienio reikalų ministerija stengiasi padėti tėvynainiams sugrįžti į šalį. Pasak Užsienio reikalų ministerijos, užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus dėl jų parvykimo derasi su kolegomis iš įvairių šalių. Pagalbos signalai plinta iš esmės iš viso pasaulio.
Baltarusiai internete aptarinėja grįžimo namo variantus. Kažkam pavyksta greitai susisiekti su Baltarusijos ambasada, tačiau yra ir kol kas dar neatradusių išvykimo varianto. Į šiuos pokalbius įsijungia savanoriai iš Minsko – jie siūlo pervesti pinigų, susisiekti su artimaisiais ir visais, kas galėtų kažkuo padėti.
Kadangi Rusija uždarė sienas, daugelis baltarusių, grįžtančių namo per Maskvą, įstrigo Vnukovo oro uoste. Jiems neleidžiama palikti tranzitinės oro uosto zonos. Ne Rusijos piliečiai atvykti ir išvykti dabar gali tik iš vieno oro uosto. Nuo kovo 20 d. į Vnukovo oro uostą organizuojami „Belavia“ skrydžiai. Tarpusavio pagalbos internetiniuose pokalbiuose baltarusiai kalba apie tai, kad Baltarusija ir Rusija gyrėsi savo sėkme drauge saugojant sienas, o kai iškilo realios žmonių apsaugos klausimas, prasidėjo problemos.
Sausumos siena su Rusija uždaryta ir žmonių judėjimas neleidžiamas nuo kovo 18 d. Nuo šios datos iki gegužės 1-osios baltarusiai gali vykti į Rusiją tik tranzitu per Domodedovo ir Šeremetjevo oro uostus. Nuo tos akimirkos, kai buvo įvesti ribojimai, naudoti Vnukovo oro uostą tranzitui tapo neįmanoma.
Baltarusijos valstybinio pasienio komiteto kovo 20 d. duomenimis, vien per paskutines tris paras į užsienį buvo išvykę apie 11 tūkst. piliečių. Užsienio reikalų ministerija išplatino pranešimą apie tai, kad šios išvykos vykdomos po to, kai buvo paskelbtos ministerijos rekomendacijos susilaikyti nuo kelionių į užsienį: „Tokių veiksmų besiimantys piliečiai privalo žinoti, kad privalo prisiimti už tai riziką“.
Analogišką pranešimą paskelbė ir Sporto ir turizmo ministerija: „Kai kurie piliečiai bando įšokti į nuvažiuojantį traukinį ir išvykti į turistinę kelionę. Dabartinėmis sąlygomis tokį elgesį Sporto ir turizmo ministerija laiko neapgalvotu ir neatsakingu“.
Apie koronavirusą Baltarusijoje dažniau kalba ne medikai, o prezidentas ir politikos analitikai
Su koronaviruso pandemija susijusią situaciją dažniau nei medikai komentuoja tik prezidentas ir politikos analitikai. A. Lukašenka jau kurį laiką bando juokauti. Jam sekasi nekaip, nebent jo bandymai duoda peno vietiniams komikams ir aštrialiežuviams. Bet ir jų pokštai nelinksmi, pavyzdžiui: „Panašu, kad užsikrėtimo koronavirusu atvejus skaičiuoti pavesta Lidijai Jermošinai“. L. Jermošina yra Centrinės rinkimų komisijos pirmininkė. Jai einant šias pareigas, nė vieni rinkimai Baltarusijoje nebuvo pripažinti skaidriais.
Savo nuomone apie Baltarusijos valdžios reakciją į pandemiją su „Delfi“ pasidalijo politikos apžvalgininkas Valerijus Karbalevičius:
„A. Lukašenka aiškino, kad visas pasaulis išėjo iš proto. Šioje situacijoje Baltarusija yra viena iš nedaugelio sveiką protą išlaikiusių šalių. Todėl uždaryti sienas nėra prasmės, karantino neįvesime, nepaprastosios padėties – taip pat, nes tai nepadeda. Vietoje kontroliuosime ir kovosime su židiniais, kilusiais dėl žmonių, grįžusių iš nesaugių šalių. Tuo mes ir apsiribosime. Be to, A. Lukašenka primena Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, o jose nenurodoma, kokioms aplinkybėmis reikia įvesti karantiną ir uždaryti sienas.
Baltarusija pasižymi tuo, kad visuomenė čia valdžios nekontroliuoja. Netekti balsų rinkimuose – net jeigu juos kažkas ir skaičiuos – A. Lukašenkai negresia. Skirtingai nei demokratinėse valstybėse, kuriose valdžios sprendimai atsiliepia politikų reitingams. Todėl jose politikai yra linkę apsidrausti, kartais net per daug. Baltarusijai tokios „problemos“ svetimos. Tai pirmas svarbus aspektas.
Antra, A. Lukašenka visiškai nenori kėsintis į jo paties ir visos baltarusiškos propagandos sukurtą Baltarusijos įvaizdį – tai stabilumo ir saugumo sala pasaulyje siaučiančių katastrofų fone. Jis tam tikra prasme tapo šio įvaizdžio įkaitu.
Tai jau nebe pirmas kartas, kai Baltarusija iškrenta iš bendro konteksto. Dešimtajame dešimtmetyje Baltarusijos Respublika atsisakė sekti kaimynų pavyzdžiu ir vykdyti demokratines bei rinkos ekonomikos reformas. A. Lukašenka tuo visada labai didžiavosi ir kalbėjo, kaip gerai, kad nesekė jų pėdomis – galiausiai mūsų baltarusiškas modelis pasirodė esantis geresnis nei visų kitų kaimynų. Tokia logika jis vadovaujasi ir dabar.
Įvesti visuotinį karantiną yra labai brangu ekonomiškai. Manau, būtent šis argumentas ir nulemia, kad ir toliau tvirtinama, jog viskas kontroliuojama, ir priežasčių imtis nenumatytų priemonių nėra.
Valdžia bijo panikos. Karantinas bet kokiu atveju bus įvestas, tačiau pats žodis kol kas tebėra tabu. Kaip ir „krizė“ – jeigu garsiai žodžio neištarsime, atrodys, kad krizės nėra. Tas pat ir su žodžiu „reformos“ – tai tarsi keiksmažodis“.
Rusijos sienų uždarymas, V. Karbalevičiaus manymu, A. Lukašenkai yra labai skausmingas, nes de facto kyla abejonių dėl sąjunginės valstybės egzistavimo. Jis baiminasi, kad siena gali ir neatsidaryti, o tai jau būtų smūgis Baltarusijai kaip tranzito šaliai. Analitikas mano, jog Maskvos sprendimas uždaryti sieną su Baltarusija susijęs su gynybos iš Europos pusės bandymu.
Pažymėtina, kad jokių pranešimų apie nuostolius patyrusio verslo, kuris jau nukentėjo dėl koronaviruso – tiek dėl pasaulinių, tiek dėl vietinių priežasčių – subsidijavimą valdžia nepateikė. Tyli baltarusių panika provokuoja ir pastebimą Baltarusijos rublio kritimą.