Iki protesto akcijos pradžios Spalio aikštėje susibūrė, įvairiais vertinimais, nuo kelių dešimčių iki 300 žmonių, tarp kurių buvo pastebėti opozicijos politikai Pavelas Severinecas ir Viačeslavas Sivčikas, taip pat rašytojas Vladimiras Orlovas.

Ankstesnė integracijos priešininkų protesto akcija įvyko šeštadienį, gruodžio 7 dieną, ir joje, įvairiais vertinimais, dalyvavo nuo 700 iki 1 tūkst. žmonių.

Supykusios dėl galimo susitarimo daugiausia jaunų baltarusių minios šeštadienį žygiavo vyriausybės būstinės Minske link, nešdamos plakatus su šūkiais „Tai nėra integracija, tai – okupacija“ ir „Prezidentas parduoda mūsų šalį“.

Ilgametis Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka šeštadienį buvo susitikęs su savo kolega rusu Vladimiru Putinu Sočyje, kur jiedu, pasak Kremliaus, aptarė „pagrindinius dvišalių santykių klausimus, įskaitant gilesnės integracijos perspektyvas“.

Jųdviejų susitikimas tęsėsi ilgiau nei penkias valandas.

Pasibaigus susitikimui, Rusijos ekonominės plėtros ministras Maksimas Oreškinas pareiškė, jog po šių derybų liko mažiau ginčytinų integracijos klausimų.

„Mes suprantame, kaip daugeliu šių klausimų judėti pirmyn. Mums duoti nurodymai. Dabar dirbsime ir judėsime toliau“, – pareiškė jis.

Ministras taip pat pridūrė, kad V. Putinas ir A. Lukašenka vėl susitiks gruodžio 20 dieną Sankt Peterburge.

„Prezidentai jau yra suplanavę susitikimą gruodžio 20 dieną. Jis įvyks Sankt Peterburge“, – pažymėjo M. Oreškinas.

10-ame dešimtmetyje Baltarusija – buvusi sovietų respublika – sudarė simbolinę sąjungą su Maskva, glaudžiai su ja prekiaudama ir bendradarbiaudama karinėje srityje. Tačiau pastaruoju metu netyla spėlionės, kad A. Lukašenka ketina susitarti dėl oficialaus abiejų šalių susivienijimo.

A. Lukašenka, dažnai vadinamas paskutiniu Europos diktatoriumi, ne kartą neigė tokius pareiškimus, o lapkritį skundėsi, jog Rusija nuolat „slapčiomis papildo naujomis sąlygomis“ susitarimą, dėl kurio jis mėgina susitarti.

Baltarusija yra viena pagrindinių Rusijos sąjungininkų Europoje, nors jų santykiai dažnai būna įtempti.

Maždaug 49,9 proc. baltarusių nori, kad jų šalis liktų visiškai nepriklausoma nuo Maskvos, parodė šią savaitę paskelbta Minske įsikūrusios Mokslų akademijos apklausa.

Remiantis ja, 36 proc. respondentų pasisako už sąjungą su bendromis politinėmis institucijomis, o 7,7 proc. – už visišką susivienijimą.