„Esame atviri naujiems rinkimams šiose keturiose savivaldybėse“, – tvirtino pareigūnė.
Pastaruoju metu Kosovo šiaurėje būta etninių serbų protestų prieš naujų merų, atstovaujančių albanų partijoms, paskyrimą. Jie buvo išrinkti per balsavimą, kurį serbai boikotavo. Praėjusio mėnesio pabaigoje per susirėmimus su demonstrantais buvo sužeista daugiau kaip 30 NATO vadovaujamų taikos palaikymo pajėgų Kosove (KFOR) taikdarių.
D. Gervalla-Schwarz pabrėžė, kad prieš galimus naujus rinkimus pirmiausia reiketų žengti tarpinius žingsnius, „nes nėra prasmės skelbti naujus rinkimus, kai kita pusė teigia, kad juos vėl boikotuos“.
Ministrė apkaltino Serbijos prezidentą Aleksandarą Vučičių suvaidinus vaidmenį pastaruosiuose protestuose, šiam esą siekiant pakeisti „Balkanų realybę“ ir destabilizuoti Kosovą. „Esu tikra, kad šis smurtas nesusijęs su šiomis keturiomis savivaldybėmis, ne su šiais rinkimais“, – pridūrė D. Gervalla-Schwarz.
Kosove daugiausiai gyvena albanai, tačiau šalies šiaurėje gyventojų daugumą sudaro etniniai serbai. Dauguma jų yra ištikimi ištikimi Belgradui. Jie boikotavo balandį šiaurinėse savivaldybėse surengtus vietos valdžios rinkimus, po kurių vietos tarybų kontrolę perėmė etniniai albanai. Rinkėjų aktyvumas buvo itin menkas ir nesiekė nė 3,5 procento.
„Smerkiame šį smurtą ir tuo pat metu rodome, kad esame atviri galimybei... ieškoti būdų, kaip galėtume ne tik sustabdyti šį smurtą, tačiau kartu imtis veiksmų užkirsti kelią smurtui ateityje“, – nurodė D. Gervalla-Schwarz.
2008 m. Kosovas paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos, tačiau pastaroji šalis ir jos sąjungininkės Kinija bei Rusija to nepripažįsta. Dėl šios priežasties Kosovas negali turėti vietos Jungtinėse Tautose (JT).
Kalbėdama Prahoje po susitikimo su savo kolega iš Čekijos Janu Lipavsky'iu, D. Gervalla-Schwarz teigė, kad Kosovas yra Vakarų pusėje ir viliasi kuo greičiau prisijungti prie Europos Sąjungos (ES).
