„Pandemija – tai tvarus ir tęstinis ligos plitimas, vienu metu vykstantis daugiau nei trijuose skirtinguose geografiniuose regionuose. Pandemija nėra tiesiogiai susijusi su mirtingumu nuo tos konkrečios ligos, pirmiausia ją apibrėžia ligos užkrečiamumas ir geografinis paplitimas“, – rašo specialistas.

Pasak jo, tai, ką šiuo metu išgyvename, – ne pandemija, o greičiau pandemijos baimė. Žinias apie koronavirusą be paliovos skelbia viso pasaulio žiniasklaida.

„Natūralu, kad žmonės sunerimę, neretai aptarinėjami tik patys blogiausi scenarijai. Žinoma, nerimas persiduota tiek į verslo, tiek į politikos sferas.

Svarbiausia – nepasiduoti panikai. Būtų klaidinga manyti, jog dėl COVID-19 neverta sukti galvos, tačiau yra nemažai svarių priežasčių į savo mąstymą įsileisti optimizmą – yra realaus pagrindo tikėti, kad būdų suvaldyti ir įveikti virusą yra. Ne mažiau svarbu ir ateičiai išmokti jo suteikiamas pamokas“, – rašo I. L. Goni ir pateikia 10 priežasčių, kodėl panikuoti dėl koronaviruso nereikėtų.

1) Žinome, su kuo turime reikalą


Pirmieji AIDS atvejai buvo aprašyti 1981 metų birželį, o prireikė dar dvejų metų, kol buvo nustatyta, kas sukelia šią ligą – ŽIV. COVID-19 atveju pirmieji plaučių uždegimo atvejai Kinijoje buvo užfiksuoti 2019 metų gruodžio 31 dieną, o jau sausio 7 dieną virusas buvo tiksliai įvardytas.

Dešimtą dieną mokslininkai jau žinojo genomą. Žinome, kad naujasis virusas priklauso grupei 2B – tai pačiai kaip ir SARS. Naujasis virusas oficialiai pavadintas COVID-19. Manoma, kad jis susijęs su šikšnosparnių koronavirusu. Genetiniai tyrimai patvirtino, jog jo kilmė natūrali ir, nors virusai mutuoja nuolat, jo atveju mutacijų greitis nėra labai didelis.

2) Žinome, kaip virusą aptikti


Nuo sausio 13 dienos atliekamas virusą aptinkantis tyrimas.

3) Situacija Kinijoje gerėja


Griežta kontrolė ir reikiamos izoliavimo priemonės, kurių iš karto ėmėsi Kinija, atsiperka. Jau kelias savaites šalyje kiekvieną dieną diagnozuojama vis mažiau naujų atvejų. Kitose valstybėse laikomasi labai griežtos epidemiologinių procedūrų tvarkos, viruso proveržiai fiksuojami laiku, todėl lengviau juos suvaldyti.

4) 80 proc. susirgimų – lengvos formos


81 proc. atvejų neturi jokių simptomų arba jie labai lengvi. Žinoma, likę 14 proc. gali sukelti stiprų plaučių uždegimą, o 5 proc. atvejų baigtis sunkiomis komplikacijomis ar net mirtimi. Vis dar neaišku, koks tiksliai šio viruso mirtingumas – gali būti mažesnis, nei kad yra prognozuojančių.

5) Žmonės pasveiksta


Dauguma naujausių duomenų viruso tema susiję su patvirtintų atvejų augimu bei mirčių skaičiumi, tačiau pamirštamas labai svarbus ir optimistiškai nuteikiantis faktas – dauguma susirgusių pasveiksta. Pasveikusių skaičius net 13 kartų viršija mirusiųjų, ir ši proporcija tik auga.

6) Vaikai perserga lengviau


Iš visų susirgusiųjų jaunesnei nei 20 metų žmonės sudaro tik 3 proc., jaunesnių nei 40 metų mirtingumas tesudaro 0,2 proc. Be to, sergantys vaikai patiria labai lengvų simptomų, tad neretai gali persirgti to net nežinodami.

7) Geriausias ginklas prieš virusą – švara


Nuo paviršių virusą vos per minutę galima veiksmingai nuvalyti etanolio (62-71 proc. alkoholio), vandenilio peroksido (0,5 proc.) ar baliklio (0,1 proc.) tirpalu. Veiksmingiausia prevencija – kruopštus ir dažnas rankų plovimas vandeniu ir muilu.

8) Ant kojų sukelti viso pasaulio mokslininkai


Gyvename tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo laikais. Per mažiau nei mėnesį apie COVID-19 parengti daugiau nei 164 moksliniai straipsniai.

Tai preliminarūs darbai apie vakcinas, gydymą, epidemiologiją, genetiką, diagnostiką, klinikinius aspektus ir t.t. Prie šių darbų dirbo daugiau nei 700 autorių iš viso pasaulio. Tai kolektyvinis, visiems prieinamas ir naudingas naujos kartos mokslas.

2003 metais, kai buvo kilusi SARS epidemija, prireikė daugiau nei metų, kol buvo parengta pusė tiek mokslinių darbų. Be to, dauguma mokslinių leidinių leidžia laisvai naudotis publikacijomis apie koronavirusą.

9) Jau sukurta vakcinos prototipų


Šiuolaikinių mokslininkų gebėjimas taip greitai kurti vakcinas atima žadą. Šiuo metu vykdomai mažiausiai aštuoni moksliniai projektai, skirti vakcinai nuo naujojo koronaviruso.

Australijos Kvinslando universiteto mokslininkų komanda skelbia jau dirbanti su vienu prototipu, tam pasitelkta nauja technologija. Tai tik vienas iš daugelio pavyzdžių, įrodančių, kad jau netrukus per rekordinį laiką turėsime naują vakciną, ir bus pradėti prototipų bandymai su žmonėmis.

10) Vykdomi antivirusiniai bandymai


Vakcina – prevencija. Šiuo metu labai svarbu rasti ir veiksmingiausių būdų, kaip gydyti jau sergančius asmenis. Jau vykdoma daugiau nei 80 klinikinių naujų antivirusinių vaistų bandymų. Analizuojami jau turimi antivirusiniai vaistai, iki tol naudoti kitoms infekcijoms gydyti.

1918 metais kilusi gripo pandemija per mažiau nei 25 savaites visame pasaulyje nusinešė daugiau nei 25 mln. žmonių gyvybių. Ar gali kažkas panašaus nutikti dabar? Greičiausiai ne, nes esame labai neprastai pasirengę.