Be to, situacijai suvaldyti į Bavarijos regioną bus išsiųsta daugiau kaip 2000 policijos pareigūnų malšinti galimoms riaušėms.

Kaip informuoja BBC, vien šeštadienį į Miuncheną atvyko daugiau nei 13 000 pabėgėlių. Vokietijos vicekancleris teigė, kad šalis yra pasiekusi savo galimybių ribą.

„Šiuo metu Vokietija įveda laikinąsias kontrolės priemones vidinėse ES sienose. Pirmiausia bus koncentruojamasi į pasienį su Austrija. Šių priemonių tikslas – apriboti dabartinį (imigrantų) antplūdį į Vokietiją ir grįžti prie organizuotų procedūrų, žmonėms įvažiavus į šalį“, – sakė Vokietijos vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere'as ir pridūrė, kad šito reikia saugumo sumetimais.

Vokietijos leidinys „Bild“ ir Austrijos „Kronen Zeitung“ rašė, jog kontrolės priemonių bus imtasi Bavarijos ir Austrijos pasienyje.

„Vokietija pademonstravo norą padėti, šio paslaugumo negalima pertempti, būtent todėl ši priemonė – signalas visai Europai, – sakė jis. – Vokietija prisiima atsakomybę, tačiau turi būti teisingas paskirstymas visoje Europoje. Sienų kontrolė visko neišspręs.“

T. Maiziere'as taip pat informavo, kad Vokietija ilgiau nebeleis pabėgėliams pasirinkti, kokia ES šalis juos priims, šiuo sprendimu iš esmės atšaukdamas priemonę, kuri suteikė galimybę atvykti į šalį rekordiniam migrantų skaičiui.

Prieglobsčio prašytojai turi suprasti, kad „jie negali pasirinkti šalies, kurioje jie prašo apsaugos“, – sakė jis žurnalistams.

Pagal įprastas ES taisykles pabėgėlių prašymus dėl apsaugos turi nagrinėti ta Bendrijos šalis, į kurią jie pirmiausia atvyko.

Berlynas anksčiau buvo nusprendęs netaikyti šios taisyklės pabėgėliams iš Sirijos.

Šiais metais Vokietija mano sulauksianti 800 000 imigrantų.

Rugpjūtį T. de Maiziere'as teigė, jog gali būti pristabdytas Šengeno sutarties, numatančios laisvą judėjimą tarp daugelio Europos valstybių, galiojimas.

„Kronen Zeitung“ rašė, kad Bavarijos policija pradės patikrą, siekdama iš karto nustatyti, kam suteikti prieglobstį, tačiau neaišku, kokios patikros procedūros bus vykdomos.Euro grupės pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris dėl to sunerimęs. Jo teigimu, Vokietijos sprendimas įvesti asmens dokumentų kontrolę, regis, yra išskirtinė aiškiai numatyta galimybė Šengeno sienų kontrolės taisyklėse krizės atveju. Jis pabrėžė, jog tikslas – greitai vėl atidaryti sienas.

Europos Komisijos vadovas Žanas-Klodas Junkeris dėl to stipriai sunerimęs. Jo teigimu, Vokietijos sprendimas įvesti asmens dokumentų kontrolę, regis, yra išskirtinė aiškiai numatyta galimybė Šengeno sienų kontrolės taisyklėse krizės atveju. Jis pabrėžė, jog tikslas – greitai vėl atidaryti sienas.

Tuo metu Bavarijos premjeras Horstas Zehoferis sekmadienį pareiškė, kad Vokietijos sprendimas įvesti sienos kontrolę su Austrija yra „svarbus signalas“ likusiam pasauliui ir vokiečiams, susirūpinusiems dėl „nerimą keliančio“ pabėgėlių srauto.

Per spaudos konferenciją Miunchene H.Seehoferis sakė, kad dėl sprendimo įvesti sienų kontrolę šeštadienį vienbalsiai sutarė valdančiosios koalicijos lyderiai.

Pirmadienį po pietų 28 Bendrijos narių vidaus reikalų ministrai susirinks į nepaprastąjį posėdį Briuselyje, kad aptartų pasiūlymus dėl migrantų paskirstymo.

Analizė – Damienas McGuinnessas, BBC, Berlynas

Tai politiškai įžvalgus Thomaso de Maiziere žingsnis. Jo pranešimas nuskambėjo likus dienai iki vizito į Briuselį susitikti su kitais ES vidaus reikalų ministrais ir aptarti pabėgėlių krizės. Ši priemonė padės jam padaryti spaudimą kitoms Europos šalims, kad šios prisiimtų dalį atsakomybės. Tai tik pabrėžia, kaip Vokietija stengiasi susidoroti (su pabėgėlių krize).

Šis žingsnis – ir naudingas pagrasinimas. Juk T. de Maiziere sakė, kad Vokietija pirmiausia kontroliuoja sieną su Austriją – tai užuomina, kad gali būti imtasi daugiau priemonių. Tikimybė, kad Vokietija staiga gali nuspręsti kitas savo sienas galėtų paskatinti kitas ES partneres imtis veiksmų.

Pabėgėliams Vokietijos pareiškimas reiškia, kad Vokietija nesilaiko atvirų durų politikos. Po kelių neramių savaičių Berlynas siunčia aiškią žinią, kad Dublino reglamentas vis dar galioja, o tai reiškia, kad žmonės turi prašytis prieglobsčio į pirmą ES šalį, į kurią atvyko. Po viso šito jie bus išsiųsti kažkur kitur į Europą, pagal griežtą kvotų sistemą.

ES remia Vokietijos sprendimą

ES vykdomoji institucija pareiškė, kad Vokietijos sprendimas sekmadienį vėl įvesti sienų kontrolę, ypač palei sieną su Austrija, atrodo esąs teisiškai pagrįstas, ir nurodė, jog jis dar kartą parodo, kad ES valstybės turi susitarti dėl bendros prieigos pabėgėlių kausimu.

„Laikinas sienų kontrolės atnaujinimas tarp valstybių narių yra išskirtinė galimybė, aiškiai numatyta krizinės padėties atveju Šengeno sienų kodekse ir reglamentuojama jame“, - sakoma Europos Komisijos pranešime.

„Dabartinė padėtis Vokietijoje prima facie atrodo esanti padėtis, kuriai taikomos (šio kodekso) taisyklės“, - pažymima jame.

Pranešime nurodoma, kad vykdomoji institucija stebės padėtį ir sieks, kad būtų grįžta prie įprastinio patikrinimų kertant sieną nevykdimo tarp Šengeno zonos valstybių narių „kai tik bus įmanoma“.

„Šios dienos Vokietijos sprendimas reikalauja skubiai susitarti dėl priemonių, kurias pasiūlė Europos Komisija siekiant suvaldyti migrantų krizę“, - nurodė Komisija.

Sprendimą sveikina ir Vengrija

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pasveikino Vokietijos sekmadienį paskelbtą sprendimą laikinai įvesti sienos kontrolę ir nurodė, kad ši priemonė yra būtina saugant Vokietijos ir Europos vertybes.

„Mes puikiai suprantame Vokietijos sprendimą ir norime išreikšti savo solidarumą su juo“, – sakoma premjero komentaruose Vokietijos laikraščiui „Bild“, kurie bus paskelbti pirmadienį.

V.Orbanas pridūrė, jog tai turi būti tik pirmas žingsnis, nes taip pat reikia kaip įmanoma greičiau apsaugoti ir Graikijos sienas.

Kokios šiuo metu galioja pasienio taisyklės?

1985 m. įtvirtintoje Šengeno zonoje leidžiamas laisvas judėjimas be asmens dokumentų tikrinimo tarp šalių narių. Šengeno zonai priklauso 26 Europos šalys, išskyrus Jungtinę Karalystę ir Airijos Respubliką. Šengeno sutartį pasirašiusios valstybės gali laikinai įvesti patikrą pasienyje nacionalinio saugumo sumetimais, pasitarusios su sutarties šalimis.

Į Europą plūsta imigrantai iš Sirijos, taip pat ir iš Afganistano, Eritrėjos bei kitų šalių. Policijos duomenimis, šeštadienį į Miuncheną atvyko 13 000 imigrantų, o sekmadienį ryte – 1 400.

„Mums trūksta nuo 1 000 iki 5 000 vietų“, – teigė Miuncheno meras Dieteris Reiteris. Svarstoma laikinam prieglobsčiui panaudoti sporto statinį „Olympiahalle“.

Sekmadienį Vokietijos vicekancleris ir ekonomikos ministras Sigmaras Gabrielis įspėjo, kad šalis pasiekė savo galimybių ribą.

Praėjusią savaitę jis teigė, kad kelerius metus Vokietija kasmet galėtų priimti 500 000 prieglobsčio prašančius asmenis.

„Dėl Europos nesugebėjimo susidoroti su imigrantų krize netgi Vokietija atsidūrė ties savo galimybių riba“, – sakė jis leidiniui „Der Tagesspiegel“.

Jis parėžė, kad sunkumų kyla ne tik dėl imigrantų skaičiaus, bet ir dėl to, kad jie plūsta labai greitai.
S. Gabrielis paragino Europos valstybes, Persijos įlankos regiono valstybes ir JAV skirti milijardus eurų pabėgėlių stovykloms Artimuosiuose rytuose.

Šiuo metu imigrantai plūsta iš Graikijos per Makedoniją, Serbiją ir Vengriją į Austriją ir Vokietiją.
Vengrija nori iki rugsėjo 15 d. užbaigti 4 m aukščio sieną pasienyje su Serbija, įvestos griežtos priemonės, taip pat ir nelegalių imigrantų sulaikymai.

Praėjusią savaitę Europos Komisija pranešė apie privalomąsias kvotas 25-ios ES narėms, siekiant pasidalinti 120 000 prašančiųjų prieglobsčio.

Tam nepritaria Vengrija, Čekija, Slovakija ir Rumunija.