Remiantis Lenkijos sienos apsaugos tarnybos informacija, bandė prasiveržti apie 60 žmonių. Jie buvo ginkluoti pagaliais ir mėtė akmenis į pasieniečius ir karius, atsiųstus padėti sienos apsaugos pareigūnams.

Vienas karys akmeniu buvo sužeistas į veidą, kitas – sužalotas šaka. Nukentėjusieji buvo nugabenti į ligoninę Balstogėje.

Suteikus medicinos pagalbą, kariai išvyko iš gydymo įstaigos.
Pasieniečiai patyrė lengvas traumas. Medicinos pagalbos jiems neprireikė.

Bandymas prasiveržti buvo sustabdytas. Lenkijos sienos apsaugos tarnybos pranešime teigiama, kad migrantams talkino baltarusiai. Kalbama apie civilių drabužius vilkėjusius asmenis.

Analogiškas incidentas įvyko šeštadienį. Tada prasiveržti mėgino 70 agresyviai nusiteikusių žmonių. Lenkijos sienos apsaugos tarnyba paskelbė neilgą vaizdo įrašą, kurį sudaro keletas susirėmimo pasienyje epizodų.

Lenkija ketina iki 10 000 padidinti savo karių skaičių pasienyje su Baltarusija. To priežastis – išaugęs neteisėtai sieną kertančių migrantų skaičius. Ateityje pasienio apsaugai bus pasitelkta dar 2 500 kareivių, pirmadienį tviteryje rašė gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas.

Šis pranešimas nuskambėjo po virtinės incidentų pasienyje, per kuriuos didelės grupės migrantų bandė nutraukti pjaunančios vielos užtvarą, kurią neseniai pastatė lenkų pajėgos.

„Karių, kurie padės pasieniečiams, skaičių padidiname 2,5 tūkstančio. Greitai maždaug 10 tūkst. karių saugos sienos saugumą“, – per „Twitter“ parašė ministras.

Vėliau pirmadienį lenkų pareigūnai pranešė, kad du kariai buvo nesunkiai sužeisti, kai maždaug 60 migrantų grupė bandė prasiveržti per sieną iš Baltarusijos.

Pasienio tarnyba informavo, kad kariai buvo nuvežti gydyti į ligoninę dėl veido sužeidimų po sekmadienį kilusių incidentų prie Aukštutinio Usnažo gyvenvietės.

Pranešime teigiama, kad migrantai svaidė akmenis ir buvo ginkluoti lazdomis. Toje vietovėje Lenkijos ir Baltarusijos siena eina per tankius, pelkėtus miškus. Didžioji dalis Lenkijos sienos su Baltarusija eina palei Bugo upę.

Lenkija palei sieną su Baltarusija įrengė spygliuotos vielos užtvarą. Planuojama statyti nuolatinę tvorą.

ES kaltina Baltarusijos valdžią skraidinant migrantus iš Artimųjų Rytų ir Afrikos į Minską, o iš ten siunčiant juos pėsčiomis į bloko teritoriją. Tai laikoma Baltarusijos režimo kerštu už sankcijas, paskelbtas jam dėl susidorojimo su opozicija.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį pareiškė, kad Briuselis neskirs lėšų migrantams sulaikyti skirtiems užtvarams bloko pasienyje statyti, nepaisant virtinės šalių prašymų.

Ji sakė per Briuselyje vykusį Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimą bloko šalių lyderiams pareiškusi, jog esama seniai nusistovėjusios pozicijos, „kad nebus finansuojama aštri viela ir sienos“ pasienyje.


„Pasienio kontrolei yra skiriamas finansavimas iš Europos biudžeto. Jis susijęs ne tik su įranga, personalu ir reikalinga elektronine įranga, bet ir su vadinamąja infrastruktūra. Tačiau labai aiškiai leidau suprasti, kad esama seniai nusistovėjusio Europos Komisijos ir Europos Parlamento įsipareigojimo, kuriuo remiantis finansavimo aštriai vielai ir sienoms nebus“, – sakė U. von der Leyen, atsakydama į klausimą, ar įmanoma gauti Briuselio finansavimą užtvarams prie išorės sienų.

Lenkijoje, Lietuvoje ir Latvijoje pastaraisiais mėnesiais labai padaugėjo nelegalių migrantų, bandančių iš Baltarusijos patekti į Europos Sąjungą. ES kaltina Baltarusiją dėl chaoso prie bloko sienų, nes ši esą organizuoja užsieniečių atvykimą į savo šalį, o paskui juos stumia nelegaliai kirsti ES sieną.

„Laikome Baltarusijos vyriausybės elgesį hibridine ataka“, – žurnalistams penktadienį pareiškė U. von der Leyen.


Lenkija ir Lietuva, stengdamosi sustabdyti migrantų srautą, pranešė ketinančios pastatyti fizines užtvaras pasienyje su Baltarusija. Latvija sakė, kad prie sienos su Baltarusija iki lapkričio vidurio įrengs laikiną vielos užtvarą.

Lenkijos parlamentas priėmė įstatymą, leidžiantį atstumti migrantus nuo sienos ir nenagrinėti prieglobsčio prašymų, kuriuo pateikia į šalį neteisėtai patekę asmenys.

Įstatymų leidėjai taip pat patvirtino vyriausybės planus pastatyti pasienyje sieną, kuri, kaip manoma, kainuos 353 mln. eurų.

ES lyderiai penktadienį pasmerkė Baltarusijos „hibridines atakas“ išnaudojant migraciją politiniams tikslams bei pareiškė, jog į tai bus reaguojama imantis „tolesnių ribojimo priemonių“ prieš juridinius ir fizinius asmenis.

„Europos Vadovų Taryba nepriims jokių trečiųjų šalių bandymų paversti migrantus politinių tikslų siekimo instrumentais. EVT smerkia visas hibridines atakas prie ES sienų ir reaguos atitinkamai“, – teigiama EVT penktadienį priimtose išvadose dėl migracijos.

Jas savo „Twitter“ paskyroje paskelbė EVT pirmininko Charles'io Michelio atstovas Barendas Leytsas.

„ES toliau imsis veiksmų atremiant vykstančias hibridines atakas, vykdomas Baltarusijos režimo, įskaitant tolesnes ribojimo priemones prieš fizinius ir juridinius asmenis, laikantis laipsniško požiūrio, skubiai“, – rašoma dokumente.

EVT taip pat pareiškė kviečianti komisiją siūlyti „visus reikiamus pakeitimus ES teisinei sistemai“ ir konkrečias priemones, pagrįstas reikiama finansine parama, siekiant užtikrinti „skubią ir tinkamą reakciją laikantis ES teisės ir tarptautinių įsipareigojimų, įskaitant ir pamatines teises“.

Vokietijos vidaus reikalų ministras sekmadienį sakė, jog yra teisėta saugoti valstybės sienas, kelioms Europos Sąjungos šalims paprašius Briuselio sumokėti už fizinius barjerus, turinčius neleisti nelegaliems migrantams patekti į bloką.

Tokio prašymo sulaukta anksčiau šį mėnesį, Lenkijai pasiūlius už 350 mln. eurų pastatyti tvorą prie savo sienos su Baltarusija.

Paklaustas, ar Lenkijos tvora prie sienos būtina, vokiečių vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis sakė, kad sienų apsauga yra pateisinama.

„Mums yra teisėta saugoti išorės sienas taip, kad nebūtų nepastebėtų sienos kirtimo atvejų“, – sakė jis laikraščiui „Bild am Sonntag“.

Išaugus neteisėtų migrantų srautui per ES rytinę sieną su Baltarusija, bloko narės, nepratusios prie tokio atvykėlių skaičiaus, patiria didžiulį spaudimą.

H. Seehoferis taip pat sakė, kad Vokietija stiprins sienos su Lenkija kontrolę ir kad jau dislokuota 800 policininkų.

„Jei bus būtina, esu pasirengęs dar labiau pastiprinti šias [pajėgas]", – sakė jis.

Kaip rodo Vokietijos vidaus reikalų ministerijos skaičiai, nuo metų pradžios Vokietijos ir Lenkijos sieną be leidimo atvykti kirto maždaug 5,7 tūkst. žmonių.

H. Seehoferis neseniai parašė savo lenkų kolegai Mariuszui Kaminskiui ir pasiūlė sustiprinti bendrą patruliavimą Lenkijos ir Vokietijos pasienyje dėl augančio per Baltarusiją atvykstančių migrantų skaičiaus.

M. Kaminskis atsakė, kad Lenkija „visiškai parems“ tokias priemones.

Tačiau H. Seehoferis prieš kelias dienas taip pat sakė, kad Vokietija neplanuoja uždaryti sienos su Lenkija, ir pridūrė, kad toks žingsnis būtų „teisiškai abejotinas“.

Anksčiau šį mėnesį kelių šalių narių, įskaitant Lenkiją, Lietuvą ir Graikiją, pareigūnai įrodinėjo, kad prie ES išorinių sienų reikalingi fiziniai barjerai – kaip atsakas į bandymus paversti migraciją ginklu.

Briuselis kol kas atsisako finansuoti tvoras prie šalių narių sienų ir tvirtina, kad pagal dabartinę teisinę struktūrą ES biudžeto lėšas gali naudoti tik „sienų valdymo sistemoms“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (744)