Tačiau Sočio žaidynės prasidės ir pasibaigs, o V. Putinas nebebus toks geras ir švelnus, įspėja Fiona Hill ir Stevenas Piferis leidinio „The Los Angeles Times“ puslapiuose.

Greičiausiai jis nusitaikys į Rusijos kaimynes, pernai metais ėmusias artėti link Europos Sąjungos, bandys jas nubausti ir pamėginti susigrąžinti į Maskvos „aptvarą“.

Pagrindiniais taikiniais taps Moldavija ir Gruzija, pernai lapkritį pasirašiusios sutartis su Europos Sąjunga. Straipsnyje teigiama, kad V. Putinas nusitaikys ir į Ukrainą, jeigu bandant sureguliuoti šioje šalyje kilusią krizę ji vėl stos į eurointegracijos kelią.

Kiekviena Maskvos taikiklyje atsidūrusi šalis turi savas silpnąsias vietas. Moldavija, kaip ir anksčiau, priklauso nuo rusiškų dujų. Daugelis šios šalies gyventojų dirba Rusijoje ir atlyginimus siunčia į tėvynę.

Maskva taip pat gali pripažinti Padniestrę – nuo Moldovos Respublikos atskilusį rytinį regioną – arba artėjančiuose parlamento rinkimuose palaikyti kandidatus, pasisakančius prieš ryšių su Europa stiprinimą, rašoma „The Los Angeles Times“.

Gruzija jau pajautė Rusijos nepasitenkinimo naštą – prisiminkime 2008 metų prekybos embargą ir karinį konfliktą. Be to, Maskva pripažino nuo Gruzijos atsiskyrusios Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę.

Ekspertai mano, kad Rusijos karinių pajėgų buvimas šiose respublikose leidžia Maskvai organizuoti provokacijas pasienyje – tai silpnina Tbilisio valdžios pozicijas.

Ukraina – ypatingas atvejis. Jeigu konstruktyvus dialogas mėginant sureguliuoti krizę Kijeve visgi leis atnaujinti derybas su Europos Sąjunga, „Maskva veiks kietai“, įsitikinę F. Hill ir S. Piferis.

Rusija gali boikotuoti Ukrainos importą ir užsukti dujas (kaip tai jau buvo nutikę 2006 ir 2009 metais).

„Didžiausią nerimą kelia tai, kad Kremlius gali pabandyti išjudinti Ukrainos valstybės vientisumą, pavyzdžiui, kurstydamas įtampą Kryme, kur gyvena daug etninių rusų ir dislokuota nemaža Rusijos Juodosios jūros laivyno dalis“, - pažymi straipsnio autoriai.

„Amerikos vyriausybei reiktų suderinti su Europos Sąjunga tam tikras priemones, kad būtų pasirengta „nekontroliuojamai“ Rusijos politikai jos kaimynių atžvilgiu“, - pataria F. Hill ir S. Piferis.

Konkrečiai ekspertai rekomenduoja aukšto rango JAV ir Europos Sąjungos pareigūnams apsilankyti šio regiono šalyse. Pavyzdžiui, kaip tai padarė Johnas Kerry, gruodžio mėnesį viešėjęs Moldovos Respublikoje.
Taip pat JAV ir Europos Sąjunga turi įtikinti Tarptautinį valiutos fondą suteikti Moldavijai, Gruzijai ir Ukrainai palankesnes pagalbos programas, su sąlyga, kad jos įgyvendins ekonomines reformas.

„Pirmiausia, tai Europos Sąjungos rūpestis“, - įsitikinę straipsnio „The Los Angeles Times“ autoriai, tačiau jie ragina prie Europos prisidėti ir Jungtinėms Valstijoms. „Vašingtonas ir Briuselis turi eiti koja kojon, kad jų žodžiai ir veiksmai turėtų maksimalų poveikį“, - reziumuoja F. Hill ir S. Piferis.