Tyrėjų pranešime sakoma, kad vėl ragina atsiliepti liudininkus, ką nors žinančius apie „įrašytus pokalbius telefonu tarp DLR [niekieno nepripažintos prorusiškų separatistų „Donecko liaudies respublikos“] ir aukšto rango Rusijos pareigūnų“.

„Ryšiai tarp Rusijos pareigūnų ir DLR lyderių, atrodo, buvo daug glaudesni“, nei manyta anksčiau, vaizdo pareiškime sakė Nyderlandų policijos Kriminalinių tyrimų skyriaus vadovas Andy Kraagas.

Tyrėjai ketvirtadienį sakė dabar nustatę, kad Rusijos pareigūnai ir ukrainiečių separatistai bendravo saugiais komunikacijos kanalais, kuriuos „tikriausiai užtikrino Rusijos saugumo tarnyba FSB“.

„Rusijos aukščiausio rango pareigūnai, bendraudami su kovotojais naudojo“ specialius telefonus, sakė Australijos federalinės policijos aukšto rango tyrėjas Davidas Nelsonas.

„Paskelbėme įrašytus jų pokalbius apie administracinius, finansinius ir karinius reikalus“, – pridūrė D. Nelsonas.

Kalbant apie skambučius, tarp jų ir pokalbiai su separatistų lyderiais, įskaitant save vadinamosios „Donecko liaudies respublikos“ ministru pirmininku pasiskelbusį separatistų lyderį Aleksandrą Borodajų ir tariamą jos gynybos ministrą Igorį Girkiną.

Jie komunikavo su Rusijos paskirtuoju Krymo lyderiu Sergejumi Aksionovu ir aukšto rango Rusijos valdininku Vladislavu Surkovu.

Igoris Strelkovas-Girkinas

„Vykdau nurodymus ir ginu vienos ir vienintelės valstybės – Rusijos Federacijos – interesus. Tai svarbiausias dalykas“, – viename iš įrašų nežinomam pašnekovui sako A. Borodajus.

Per kitą pokalbį (vykusį 2014 metų liepą) „Donecko liaudies respublikos“ narys sako, kad „atvyksta vyrai, gavę Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu pavedimą“.

Kaip teigia vienas „Donecko liaudies respublikos“ narys, tie vyrai išspirs vietinius vadus iš jų dalinių, ir „žmonės iš Maskvos“ perims kontrolę.

Keli buvę kovotojai tyrėjams sakė, kad Rusijos saugumo tarnyba ir karinės žvalgybos tarnyba buvo tiesiogiai susijusios su kasdieniu vadinamosios „Donecko liaudies respublikos“ valdymu.

Aleksandras Borodajus

Vienas iš liudininkų sakė, kad „Donecko liaudies respublikos“ lyderiai reguliariai vykdavo į Maskvą konsultuotis su savo kontaktais saugume ir karinėje žvalgyboje.

Tyrėjai tvirtina, kad jų turimi įrodymai atskleidžia, kokią įtaką Rusijos valdžia turėjo „Donecko liaudies respublikos“ administraciniams, finansiniams ir kariniams reikalams.

„Abipusiai kontaktai suintensyvėjo pirmąją 2014 metų liepos pusę. Kontaktas telefonu buvo palaikomas kasdien, jį palaikė „Donecko liaudies respublikos“ lyderiai ir jų kontaktai Rusijos Federacijoje“, – tvirtina tyrėjai.

Vladislavas Surkovas

„Boeing 777“ orlaivis buvo numuštas Rytų Ukrainoje 2014 m. liepos 17 d.

Visi 298 lėktuvu skridę žmonės žuvo. Nyderlandų vedama tyrėjų komanda birželį pateikė kaltinimus žmogžudystėmis trims rusams ir ukrainiečiui.

Tiesa, Rusija ir prorusiški separatistai kaltinamųjų išduoti neketina, todėl teismo procesas Nyderlanduose vyks jiems nedalyvaujant.

„Nenurimsime, kol byla nebus užbaigta taip, kad visi galėtume jausti, jog teisingumas buvo įvykdytas. Tam gali prireikti daugiau metų nei mums norėtųsi“, – vizito Australijoje metu sakė Nyderlandų premjeras Markas Rutte.

Sergejus Šoigu, Vladimiras Putinas

Dauguma MH17 keleivių buvo olandai, katastrofoje taip pat žuvo kelios dešimtys australų.

Keturiems kaltinamiesiems buvo įteikti tarptautiniai arešto orderiai, tačiau, Nyderlandų teisėsaugos teigimu, Rusija nebendradarbiauja su tyrėjais ir neketina išduoti kaltinamųjų.

Rusijos užsienio reikalų ministerija neigė teiginius dėl nebendradarbiavimo, tačiau tuo pačiu tvirtino, neva tyrimų siekiama pakenkti Maskvos reputacijai.

Pernai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pavadino MH17 numušimą „baisia tragedija“, tačiau tikino, kad Maskva dėl to nekalta, nes katastrofa esą įvyko dėl kitokių priežasčių.