Į pietus prasiveržusi šalto oro banga yra didžiausias lankytojas iš Šiaurės ašigalio nuo Kalėdų senelio. Tačiau jo nešamos dovanos yra stingdančios ir paprastai nepageidaujamos. Didžiąją dalį Jungtinių Valstijų yra sukaustęs rekordiškas šaltis, rašo cnn.com.
„CNN International“ vyriausiasis meteorologas Brandonas Milleris atsako į kelis klausimus apie šį reiškinį.
Kas yra poliarinis sūkurys? Kuo jis pasižymi?
Poliarinis sūkurys, kaip jau nurodo pavadinimas, yra stiprių, viršutinių sluoksnių vėjų cirkuliacija, kuri paprastai vyksta aplink Šiaurės ašigalį laikrodžio rodyklei priešinga kryptimi – poliarinė žemo slėgio sistema. Šie vėjai padeda išlaikyti atšiaurų orą šiaurinio pusrutulio Arkties regionuose. Tai nėra pavienė audra. Kartais sūkurys išyra ir įsiveržia į pietus kur kas giliau, negu paprastai, atnešdamas arktinius šalčius.
Kaip dažnai poliarinis sūkurys gali deformuotis?
Retkarčiais pakinta aukštesnių sluoksnių vėjų, kurie sudaro poliarinį sūkurį, intensyvumas. Kai šie vėjai žymiai susilpnėja, sūkurys suyra. Šio reiškinio rezultatas – greitai judantis oro srautas, kuris įsiveržia giliai į pietines platumas, atnešdamas arktinį speigą. Toks svyravimas vadinamas arktiniu svyravimu ir jis keliskart per metus iš teigiamos fazės gali pereiti į neigiamą. Šis svyravimas – neigiama fazė, kai poliariniai vėjai yra silpnesni - sukelia šalto oro proveržius viename ar keliuose planetos regionuose.
Kuriose Žemės vietose tai gali nutikti?
Poliarinis sūkurys arktinio speigo proveržius gali sukelti bet kurioje šiaurinio pusrutulio dalyje – Šiaurės Amerikoje, Europoje ar Azijoje. Daugelyje vietų gali smarkiai atšalti, nors ne visada.
Kiek pavojingas poliarinio sūkurio išsikraipymas, palyginus su tornadais ir uraganais?
Tai visiškai skirtingi sistemų tipai. Poliarinio sūkurio sukeltas šalto oro proveržis būna kur kas platesnio masto ir trunka ilgiau už pavienę audrą. Tačiau temperatūrai nukritus dideliu mastu, gali susiformuoti reikšmingos žiemos audros, ypač kai šaltas oras veržiasi į prieš tai šiltus regionus.
Kada paskutinį kartą toks arktinis oras buvo pasiekęs tankiai gyvenamus regionus?
Į rimtus šalto oro gniaužtus patenkama keliskart per metus, tačiau tai vyksta skirtinguose pasaulio regionuose ir nevienodu stiprumu. Dėl poliarinio sūkurio praėjusių metų kovą didžiojoje Europos dalyje laikėsi itin žema temperatūra. Daugelyje vietų oras per Velykas buvo kur kas šaltesnis negu per Kalėdas. Didžiojoje Britanijoje, pavyzdžiui, praėjęs kovas buvo šalčiausias per 50 metų.
Ką daryti, patekus į tokį šaltį?
Vėlgi, ta nėra audra, į kurią galima patekti. Tačiau prasidėjus speigui, kai tik įmanoma, reikėtų likti namuose, einant į lauką apsirengti keliais sluoksniais drabužių, paruošti šalčiams savo namus, automobilį ir kt.
Ar tai pasaulinio atšilimo pasekmė ir ar ateityje dažniau sulauksime tokio reiškinio?
Tai uoliai tyrinėjama tema. Trumpai tariant, taip, taip gali būti. Iš pradžių atrodo keista, kad pasaulinis atšilimas gali sukelti tokius speigo proveržius, bet kai kurie tyrimai rodo, kad taip gali būti. Mes žinome, kad įvairius ekstremalaus oro reiškinius sukelia bendras planetos klimato šilimas, Arkties vandenyno tirpimas ir pan. Prie to reikia priskirti ir ekstremalius greitų oro srautų iškraipymus, kurie vasarą gali sukelti kaitros bangas, o žiemą – šalčio antplūdį.
Pastarosiomis savaitėmis kai kurias Vakarų Europos dalis talžė didžiausios audros per du dešimtmečius. Ar tai susiję su oro sistema Jungtinėse Valstijose?
Tam tikra prasme jos susiję, bet nesakyčiau, kad „sukeltos“. Europą užklupusios audros buvo patvaraus modelio, kai prie Jungtinės Karalystės ir Airijos nusistovėjo greito oro srautas, atnešęs virtinę audrų į Britų salas, rezultatas. Tai, žinoma, tas pats greitai judančio oro srautas, kuris įsiveržė giliai į pietines Jungtinių Valstijų dalis. Taigi šis srautas „įstrigo“ tokioje pozicijoje, kuri leidžia arktiniam orui veržtis į Jungtines Valstijas ir Kanadą. Tačiau ta pati pozicija leidžia nešti šiltus ir drėgnus orus iš Atlanto vandenyno į Šiaurės vakarų Europą ir čia sudaryti audringas oro sąlygas.