Merkel priėmė Gretą Thunberg deryboms dėl klimato krizės

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį Berlyne priėmė Gretą Thunberg ir kitas garsias protestų judėjimo „Fridays For Future“ („Penktadieniai už ateitį“) aktyvistes deryboms dėl Europos Sąjungos tikslų klimato klausimu, kurių metu aktyvistės turėtų pasmerkti „politinį neveiklumą“.

A. Merkel sakė, kad 17-metė švedė G. Thunberg ir jos bendražygės, Luisa Neubauer iš Vokietijos ir Anuna De Wever bei Adelaide Charlier iš Belgijos, paprašė tokio susitikimo ir jai „bus malonu“ priimti jas savo biure.

Aktyvistės prieš derybas perspėjo, jog nerimauja dėl nepakankamos pažangos kovojant su klimato kaita, nors Europos vyriausybės yra pažėrusios dosnių pažadų.

„Kalbant apie veiksmus, mes vis dar esame neigimo būsenos. Klimato ir ekologinė krizė nė karto nebuvo vertinama kaip krizė“, – rašė jos laiške, kurį trečiadienį publikavo Vokietijos savaitinis naujienų žurnalas „Der Spiegel“ ir Didžiosios Britanijos dienraštis „The Guardian“.

„Pasakysime Merkel, kad ji privalo pasirengti nepaprastajai klimato padėčiai, ypač kai Vokietija dabar pirmininkauja Europos Sąjungos Tarybai. Europa turi pareigą veikti“, – rašoma laiške.

Susitikimas rengiamas lygiai dveji metai po to, kai tuomet 15-metė G. Thunberg ėmė vietoje pamokų streikuoti prie Švedijos parlamento, kad atkreiptų dėmesį į būtinybę imtis veiksmų prieš pasaulinį atšilimą.

Jos inicijuotas judėjimas išplito visame pasaulyje, o A. Merkel ne kartą reiškė susižavėjimą jaunimo miniomis, penktadieniais dalyvaujančiomis demonstracijose už geresnę klimato apsaugą.

Tačiau aktyvistės sako, kad konkrečiai niekas nepasikeitė.

„Iš esmės dėl politinio neveiklumo praradome dar dvejus lemiamus metus“, – rašė jos, ragindamos šalis skubiai nutraukti investavimą į iškastinį kurą.

Nors užsienyje turi „žalios“ valstybės reputaciją, Vokietijai sunku siekti savo tikslų dėl klimato, nes šalis, po 2011 metų Fukušimos katastrofos nusprendusi palaipsniui atsisakyti atominės energetikos, išlieka labai priklausoma nuo anglių.

Daug kas mano, kad didžiausia Europos ekonomika nepasieks savo tikslo šiemet 40-čia proc, sumažinti taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, palyginti su 1990 metų tarša.

Tačiau vyriausybės trečiadienio ataskaitoje sakoma, kad koronavirusas netikėtai galėtų padėti pasiekti šį tikslą, nes ekonominę veiklą smarkiai sutrikdžiusi pandemija sumažino anglių paklausą.

Vokietija yra pažadėjusi iki 2038 metų atsisakyti iš anglių gaunamos energijos, bet klimato aktyvistai tą terminą laiko labai pavėluotu.

ES bendrai išsikėlė tikslą iki 2050-ųjų pasiekti neutralumą klimato atžvilgiu – pusiausvyrą tarp išmetamų ir fiksuojamų anglies junginių.