aA
Kai prabylama apie 60 mlrd. dolerių Vokietijos kovos su klimato kaita planą, aplinkosaugininkai ir oro teršėjai kaip reta laikosi vieningos nuomonės – esą, tai ne kas kita, o tikrų tikriausia nesąmonė.
Angela Merkel
© Sipa / Scanpix

Europos ekonomikos variklis panoro ir vėl atsidurtu kovos su klimato kaita ir atšilimo fronto priešakinėse linijose. Tačiau praėjusią savaitę Vokietijos kanclerė Angela Merkel ėmė ir sumaišė visas kortas: po kone visą naktį trukusių derybų ji pasirodė rankoje laikydama paketą priemonių, sutiktų, švelniai tariant, tikrai be didelio entuziazmo.

Deja, bet Vokietijos vyriausybės vadovei nepavyko susigrąžinti kovos su klimato kaita lyderės laurų, greičiau priešingai – politikė, pati to nenorėdama, pademonstravo dar vieną savo kaip lyderės silpnybę.

Aktyvistai jos inicijuotas priemones, pavyzdžiui, papildomus mokesčius skrydžiams ir daugiau iniciatyvų elektriniams automobiliams, įvardija kaip nepakankamas klimato kritinei situacijai spręsti. Ekonomistai kritikuoja anglies kainų siūlymus kaip pernelyg nuosaikų bandymą paspartinti anglies dvideginio emisijų mažinimą.

Pramonės gigantai ir kai kurie profesijų sąjungų lyderiai smerkia Vokietijos individualistinį pasirinkimą ir sako, kad jis padarys daugiau žalos nei atneš naudos – dalis žmonių neteks darbo, nukentės verslai.

Trumpiai tariant, nepatenkinti visi. Penktadienį tūkstančiai žmonių išėjo į Berlyno ir kitų pasaulio miestų gatves, reikalaudami politikų imtis veiksmų kovoje su klimato kaita. Ekspertai sako, kad būtent šis klausimas pastaruoju metu rinkėjams darosi ypač svarbus. Tarp protestuotojų buvo labai daug vaikų, kurių įkvėpimo šaltiniu tapo paauglė iš Švedijos Greta Thunberg. Vos per metus mergina tapo tikru kovos su klimato kaita veidu.

Aršiausi A. Merkel politiniai priešininkai netruko pasinaudoti jiems tarsi iš dangaus nukritusia proga.

„Merkel keliaklupsčiauja pamokas praleidinėjantiems moksleiviams. Viešpatauja nesibaigianti klimato isterija“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė partijos „Alternatyva Vokietijai“ lyderis Joergas Meuthenas.

Radikaliosios dešinės partija, nuolatinė rakštis A. Merkel šone, viešai abejoja moksliniais klimato kaitą įrodančiais duomenimis ir pritaria, kad A. Merkel planas „tikrai per brangus“.

Apklausos atskleidžia, kad vis daugiau vokiečių labiau nerimauja ne dėl darbo vietų, o būtent dėl klimato kaitos. Rekordus mušančios karščio bangos, senkantis Reinas ir reguliariai užklumpančios audros privertė ne juokais sunerimti dėl klimato problemų ir padėjo Žaliųjų partijai šoktelti į antrą populiariausių partijų sąrašo vietą.

Nepaisant to, aplinkosaugos ekspertai mano, jog A. Merkel planas – ne kas kita, kaip „tušti pažadai ir oro pilys“. Vokietijai tikrai nepavyks pasiekti 2020 metams užsibrėžtų kovos su klimato kaita tikslų, o tam sutrukdys augančios transporto ir šildymo emisijos. Naujas planas numato iki 2030 metų emisijas, lyginant su paskutiniu XX amžiaus dešimtmečiu, sumažinti 55 proc.

„Esu labai nusivylusi. Vyriausybei nepavyko itin svarbi humanitarinė užduotis – užtikrini klimato apsaugą“, – sako viena iš Žaliųjų partijos lyderių Annalena Baerbock.

Po grasinimų trauktis iš A. Merkel koalicijos, socialdemokratų partija šiuo metu, panašu, kiek atsileido. Šeštadienį partijos parlamento frakcijos vadovas Matthiasas Mierschas sako, jog pasiektas susitarimas padėjo pagrindą kovos su klimato kaita pokyčiams.

Vokietija – ne vienintelė valstybė, bandanti suderinti klimato poreikius ir chaotišką politiką besikaupiančių recesijos debesų fone. Svarbu ne tik patenkinti pramonės poreikius ir neleisti nestabiliai ekonominei situacijai dar pablogėti, tačiau tuo pačiu metu dar labiau nesupykdyti aplinkosaugininkų.

Kanadoje spalį vyksiantys rinkimai padės išsiaiškinti, ar Justinas Trudeau pristatys mokesčius už anglies dvideginio emisijas. Prancūzijoje Geltonųjų liemenių aktyvistai išėjo į gatves, protestuodami prieš šalies prezidento Emmanuelio Macrono politiką dyzelinio kuro klausimu.

Jungtinėse Valstijose prezidentas Donaldas Trumpas kovą su klimato kaita bando perkelti į Kaliforniją, kur planuoja panaikinti valstijos teisę pačiai reguliuoti transporto emisijas.

Šiame žaidime – labai daug žaidėjų, o pamoka, kurią šiuo metu mokosi A. Merkel, labai paprasta – norisi įtikti visiems? Deja, nepavyks įtikti nė vienam.

Liūdindama aplinkosaugininkus, A. Merkel nė kiek nenuramina iškastinio kuro pramonės lyderių. Pavyzdžiui, ar didesni mokesčiai Vokietijos skrydžių bendrovių skrydžiams nepadarytų paslaugos užsienio konkurentams, kuriems tokie mokesčiai netaikomi?

„Itin konkurencingoje aviacijos rinkoje priimtas sprendimas nesumažins anglies dvideginio emisijų, tiesiog jos bus perkeltos į kitą vietą, o tai ekologine prasme yra paprasčiausiai beprasmiška, o ekonomiškai dar ir labai skausminga Vokietijos skrydžių bendrovėms“, – teigia įtakingiems skrydžių bendrovės lobistams vadovaujantis BDL vykdomasis vadovas Mathhiasas von Randow.

Profesinės sąjungos, ginančios energetikos ir chemijos pramonių darbuotojus, sako, kad šalies valdžia nesiskubina imtis Vokietijos elektros tiekimo tinklo atnaujinimo darbų, būtinų energijai iš atsinaujinančių šaltinių laisvai cirkuliuoti šalies teritorijoje.

Bandymams tiesti naujus elektros tiekimo linijas pagalius į ratus kiša ir vietinių protestai, kurie piktinasi: „Kur norite, bet tik ne mano kieme“.

Tos priemonės „iš tikrųjų daro viską, ko pati kanclerė sako norinti išvengti“, savo pareiškime teigia IGBCE lyderis Michaelas Vassiliadis.

Be to, A. Merkel ir jos aplinką kaip reikiant suklaidino ir iš vėžių išmušė neteisingai interpretuota visuomenės nuomonė: savaitės viduryje paviešinti ARD duomenys atskleidė, jog rinkėjai šiuo metu labiau nerimauja dėl klimato kaitos, o ne dėl ekonominės gerovės.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(13 žmonių įvertino)
2.6923

Top naujienos

Vilkikų vairuotojai – itin atvirai apie darbą: šeimos ir namų ilgesį atperka įspūdinga alga (146)

Dėka vilkikų vairuotojo darbo tūkstančiai Lietuvos šeimų ne tik egzistuoja, bet ir gyvena. Nors...

Šilti orai dar nesitraukia (8)

Grybavimo bei ganiavos sezonas dar nesibaigia. Pietų oro srautas toliau plukdo vėlyvo rudens metu...

Urologas: jei norite, kad vyras neitų pas meilužę, duokite jam mėtų arbatos (193)

„Ji tiktų vyresniems, tik ne jauniems vyrams, nes mėtų arbata turi potenciją slopinančių...

Jauno mediko savižudybė atvėrė žaizdą, ji negydoma, nes visi nori likti švarūs (126)

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninėje dirbusio jauno mediko savižudybė visuomenės...

KOK bušido turnyre Vilniuje – Lietuvos kovotojų dominavimas (10)

Šeštadienį Vilniuje praūžė tradicinis „King of Kings“ (KOK) bušido turnyras, kuriame įvyko...

Prie Vilniaus pareigūnai sučiupo keleivius vežusį maršrutinio autobuso vairuotoją – beveik pustrečios promilės (49)

Šeštadienio vakarą, 18.34 val., Vilniaus policija gavo pranešimą, kad iš Vilniaus Lavoriškių...

Aštuntą mėnesį besilaukianti Rūta Ščiogoliovaitė surengė koncertą ypatingoje vietoje: jau išeisiu užtarnautų atostogų (190)

Šeštadienio vakarą Šv. Kotrynos bažnyčioje atlikėja Rūta Ščiogolevaitė ir pianistas...

Mes nusipirkome namą Italijoje – už dolerį: štai kas nutiko paskui (109)

Sandoris atrodė pernelyg geras, kad būtų tiesa. Naujas namas – ir, galimas daiktas, visiškai...

Baltijos jūroje aptiko milijoninės vertės lobį: krovinys buvo gabenamas Rusijos carui, tačiau tikslo nepasiekė (42)

Iš Baltijos jūroje 1917 metais vokiečių povandeninio laivo paskandinto laivo ištraukta 900...