Sankcijų, kurios apima visus Rusijos ekonomikos sektorius, įtraukiant ir naftos verslą, terminas turėjo baigtis šį mėnesį, tačiau jį nuspręsta „pratęsti dar šešis mėnesius“, pasibaigus vaizdo konferencijai su kitais Bendrijos šalių lyderiais sakė A. Merkel.
Priemonių dėl Rusijos vaidmens Ukrainos kare pirmiausia imtasi po to, kai 2014 m. buvo numuštas virš separatistų kontroliuojamos teritorijos Ukrainoje skridęs Malaizijos oro linijų lėktuvas MH17. Nuo to laiko sankcijos kas šešis mėnesius vis atnaujinamos.
Vokietija ir Prancūzija ne kartą mėgino tarpininkauti Rusijos ir Ukrainos taikos derybose. Nors abi pusės 2015 m. pasirašė Minsko susitarimą, jis nebuvo iki galo įgyvendintas.
„Minsko susitarimo proveržio neužtenka, kad galėtume rekomenduoti nepratęsti prieš Rusiją nukreiptų sankcijų“, – teigė A. Merkel.
ES šalys sutinka, kad bendras skolinimasis yra būtinas
Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį teigė, kad ES valstybės narės susitarė, jog, norint gauti lėšų Bendrijos ekonomikai gelbėti, bendras skolinimasis yra būtinas. Apie tai kanclerė paskelbė po ES valstybių lyderių derybų dėl siūlomo 750 mlrd. eurų fondo.
„Niekas neprieštaravo ES sprendimui leisti obligacijas“, – žurnalistams sakė A. Merkel.
Tačiau atstovai ir toliau nesutarė dėl to, kokio dydžio ekonomikos gelbėjimo paketas turėtų būti ir kokią jo dalį turėtų sudaryti dotacijos, o kokią – paskolos, teigė ji ir pabrėžė, kad Vokietija ragina priimti skubų susitarimą.
„Nė kiek neperdedant galima pasakyti, kad susiduriame su didžiausiu ekonominiu iššūkiu per visą ES istoriją“, – sakė A. Merkel.