Rinkėjų aktyvumas buvo kiek didesnis nei 7 proc. – gerokai mažiau nei 40 proc. būtinų, kad plebiscito rezultatas būtų įpareigojantis, pranešė Nacionalinis rinkimų institutas (INE), remdamasis oficialiais duomenimis.
Kaip ir tikėtasi, siūlymui dėl buvusių prezidentų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pritaria, preliminariais skaičiavimais, 89–96 proc. balsus atidavusių žmonių, tuo metu nepritariančiųjų dalis nesiekia 2 proc., paskelbė INE prezidentas Lorenzo Cordova.
Meksikos prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras, save vadinantis kovotoju su kyšininkavimu, sako, kad viešos konsultacijos sustiprins dalyvaujamąją demokratiją, tačiau kritikai tai vertina labiau kaip politinį triuką.
„Konsultacijos nebuvo būtinos norint sužinoti, jog žmonės nori, kad už korupciją būtų baudžiama“, – naujienų agentūrai AFP sakė Ekonomikos tyrimų ir mokymo centro politikos analitikas Jose Antonio Crespo.
„Prokuratūra tiesiog padarys tai, ką liepia prezidentas, nes net jei ji formaliai yra autonomiška, mes praktikoje matėme, kad taip nėra“, – pridūrė jis.
Rosario Gomezas buvo vienas iš nedaugelio rinkėjų, pasiryžusių atiduoti savo balsą.
„Pats metas tiems vagims sumokėti!“ – pareiškė 52-ejų pardavėjas.
Tuo metu 25-erių valstybės tarnautoja iš Meksiko Montserrat Rosas teigė, kad nors pats referendumas ir nereiškia, kad eksprezidentai stos prieš teismą, jis atneš „viltį, kad teisingumas bus įvykdytas“.
„Politinis cirkas“
INE įrengė 57 tūkst. balsavimo vietų ir vykdė ribotą agitacinę veiklą, motyvuodamas išteklių trūkumu. Palyginimui, per birželį vykusius įstatymų leidėjų ir vietos valdžios rinkimus balsadėžių buvo įrengta daugiau kaip 160 tūkst.
Tai supykdė prezidentą A. M. Lopezą Obradorą, kuris nekart kritikavo INE ir yra kaltinęs šią instituciją pritariant „sukčiavimui“.
„Netiesa, kad INE nenori konsultacijų“, – pabrėžė L. Cordova.
Nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Korupcijos suvokimo indekso tyrime, kurio rezultatai buvo paskelbti sausį, Meksika užėmė 124-ą iš 180 vietų.
Visgi buvę prezidentai Meksikoje gali būti teisiami kaip bet kuris kitas pilietis, todėl kritikai tvirtino, kad sekmadienio balsavimas yra nereikalingas.
„Laukiant konsultacijos rezultatų, teisingumas tampa politiniu cirku“, – sakė Niujorke įsikūrusios organizacijos „Human Rights Watch“ regiono direktorius Jose Miguelis Vivanco.
Nors balsavimas buvo 67-erių A. M. Lopezo Obradoro sumanymas, jis atmetė galimybę balsuoti pačiam, nes nenori, kad „korumpuotas ir veidmainiškas konservatyvumas“ apkaltintų jį kerštingumu.
„Paskutinis lašas“
A. M. Lopezo Obradoro pasiūlytame referendumo klausime buvo įvardyti penki jo gyvi tebesantys pirmtakai: Carlosas Salinasas, Ernesto Zedillo, Vicente Foxas, Felipe Calderonas ir Enrique Pena Nieto. Jie šaliai vadovavo nuo 1988 iki 2018 metų.
Dabartinis prezidentas apkaltino juos vadovavus „pertekliniam turto sutelkimui, didžiuliams iždo nuostoliams, valstybės turto privatizavimui ir plačiai paplitusiai korupcijai“ ir sulaukė piktų paneigimų.
Galiausiai Aukščiausiasis Teismas pakoregavo referendumo klausimą į aptakesnį variantą.
„Jis nėra labai nuostabus. Net teisininkai jo nesupranta“, – naujienų agentūrai AFP sakė analitikė Paula Sofia Vazquez.
Balsalapiuose atsidūręs klausimas skambėjo taip: „Sutinkate ar ne, kad atitinkami veiksmai būtų vykdomi laikantis konstitucinės ir teisinės tvarkos, siekiant išaiškinti politinių veikėjų ankstesniais metais priimtus politinius sprendimus, siekiant užtikrinti teisingumą ir galimų aukų teises?“
Rinkėjo Omaro Garcios teigimu, klausti žmonių nuomonės yra teisinga Meksiko pozicija, net jei plebiscito rezultatai nėra įpareigojantys.
„Tai skatina nutraukti nebaudžiamumą“, – sakė O. Garcia.
Tačiau 59-erių vadybininkė Monica Ortiz-Monasterio sakė neplanuojanti balsuoti ir mananti, kad „paskutinis lašas yra klausti, ar dėl nusikaltimų [žmones] reikia patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar palikti nenubaustus“.