Nacionalinio migracijos instituto (INM) pareigūnai paaiškino, kad tarp sulaikytųjų buvo ne tik vadinamojo „2020-ųjų karavano“, maždaug prieš savaitę išvykusio iš Hondūro, dalyvių, bet ir daugybė žmonių, atvykusių į šalį per kitas vietoves.
INM duomenimis, Tabasko mieste sulaikyta apie 1 300 žmonių, dar 800 – Čiapase; dalis jų yra nepilnamečiai.
Trečiadienį Meksika tarnybiniais lėktuvais ir autobusais iš abiejų pietinių valstijų deportavo 460 hondūriečių, pranešė Vidaus reikalų ministerija.
Keli šimtai žmonių iš karavano pirmadienį auštant pamėgino kirsti Sučjatės upę iš Gvatemalos Tekun Umano, reikalaudami, kad pasieniečiai leistų jiems tęsti kelionę į JAV.
Pareigūnams iš pradžių nesureagavus į tokį reikalavimą, migrantai pradėjo bristi per upę, kuri šiuo metų laiku būna sekli.
Meksikos nacionalinės gvardijos nariai tuomet panaudojo ašarines dujas, siekdami atstumti migrantus, todėl kilo chaosas, didžiulei miniai blaškantis vandenyje.
Apie 500 asmenų pavyko neteisėtai patekti į Meksiką, nors daugiau nei 400 iš jų vėliau buvo areštuoti.
Pastaruoju metu tūkstančiai Centrinės Amerikos gyventojų, formuodami didžiulius karavanus, kirto Meksikos teritoriją, bėgdami į Jungtines Valstijas nuo nuolatinio skurdo ir brutalaus gaujų smurto Salvadore, Gvatemaloje ir Hondūre.
Kiti nusprendė sugrįžti į Gvatemalą, nes buvo atgrasyti Nacionalinės gvardijos veiksmų.
Meksikos prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras – prieš isteblišmentą nusistatęs kairuolis, atėjęs į valdžią žadėdamas ginti migrantų teises – praėjusią savaitę pasiūlė migrantams iš naujojo karavano 4 000 darbo vietų, su sąlyga, kad jie pasiliks pietų Meksikoje.
Šalį spaudžia neleisti migrantams kirsti jos šiaurinę sieną amerikiečių prezidentas Donaldas Trumpas, pernai pagrasinęs įvesti griežtus muitų tarifus, jei meksikiečių valdžia aktyviau nepažabotų nelegalių imigrantų, vykstančių iš Centrinės Amerikos JAV ir Meksikos sienos link, antplūdžio. Reaguodamas į krizę A. M. Lopezas Obradoras savo valstybės pasienyje dislokavo maždaug 26 tūkst. karių.