„Tarptautinio Baudžiamojo teismo teisėjai be reikalo čia spirga. Tik pažiūrėkite, kokie mes drąsūs, išdrįsome pagrūmoti branduolinei valstybei. Deja, mieli ponai, viskas Dievo ir raketų rankose. Netgi labai lengva įsivaizduoti viršgarsinės raketos „Oniks“ paleidimą iš rusų laivo Šiaurės jūroje į Hagos teismo pastatą. Deja, ta raketa nenumušama. O teismas – tik apgailėtina tarptautinė organizacija, o ne NATO šalis. Todėl ir karo niekas nepradės. Pabijos. Ir niekas negailės. Taigi, mieli teisėjai, atidžiai stebėkite dangų“, – savo „Telegram“ kanale parašė D. Medvedevas.
Anot D. Medvedevo, tarptautinės viešosios teisės sistema „neefektyvi“, o Generalinės Asamblėjos, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos ir kitų institucijų teisės aktai „neteisingi“, todėl jų niekas esą ir nevykdo.
Politiko teigimu, šalį galima teisti tik tada, kai ji „labai nusilpusi, praktiškai praradusi suverenitetą ir sutinka būti teisiama“ arba tada, „kai pralaimėjo karą ir kapituliavo“.
Maskva penktadienį atmetė Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) sprendimus kaip „neturinčius jokios reikšmės“ Rusijai, kai Hagoje įsikūręs teismas išdavė prezidento V. Putino arešto orderį.
„Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai mūsų šaliai neturi jokios reikšmės, taip pat ir teisiniu požiūriu“, – socialiniame tinkle pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
„Galimi arešto „receptai“, ateinantys iš tarptautinio teismo, mūsų požiūriu, bus teisiškai niekiniai“, – pridūrė ji, neminėdama V. Putino pavardės.
TBT penktadienį paskelbė, kad išdavė Rusijos prezidento V. Putino arešto orderį dėl „neteisėtos Ukrainos vaikų deportacijos“.
Hagoje įsikūręs TBT pranešė, kad dėl panašių kaltinimų taip pat išdavė arešto orderį Rusijos prezidento vaiko teisių įgaliotinei Marijai Lvovai-Belovai.
Rusija nėra TBT narė. Kol kas neaišku, kaip TBT planuoja užtikrinti šių arešto orderių vykdymą.
„Šiandien Tarptautinio baudžiamojo teismo II ikiteisminio tyrimo kolegija išdavė arešto orderius dviem asmenims dėl padėties Ukrainoje: Vladimirui Vladimirovičiui Putinui ir Marijai Aleksejevnai Lvovai-Belovai“, – sakoma TBT pranešime.
V. Putinas „įtariamas padaręs karo nusikaltimą – neteisėtą gyventojų (vaikų) deportaciją ir neteisėtą gyventojų (vaikų) perkėlimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusijos Federaciją“.
TBT nurodė, kad nusikaltimai padaryti po 2022 metų vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.
„Yra pagrįstų priežasčių manyti, kad V. Putinui tenka individuali baudžiamoji atsakomybė už minėtus nusikaltimus“, – teigė TBT.
V. Putinas, pasak TBT, buvo atsakingas ir dėl tiesiogiai padarytų veikų, ir dėl to, kad „tinkamai nekontroliavo civilinių ir karinių pavaldinių, kurie vykdė šias veikas, arba leido jas vykdyti“.
Arešto orderiai laikomi paslaptyje siekiant apsaugoti aukas ir liudytojus, sakoma teismo pranešime.
TBT yra paskutinė instancija, nagrinėjanti nusikaltimus, jei valstybės negali arba nenori ko nors patraukti baudžiamojon atsakomybėn už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui.
TBT prokuroras Karimas Khanas pradėjo tyrimą dėl įtariamų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui Ukrainoje, praėjus vos kelioms dienoms po Rusijos invazijos pradžios.
