Kad toks planas egzistuoja, Italijos žiniasklaida paskelbė praėjusią savaitę. Dokumentą parengė Italijos vyriausybė ir išsiuntė JT generaliniam sekretoriui bei Didžiojo septyneto šalims.
Ukrainos valdžia taip pat pranešė, kad susipažins su pasiūlymu.
Kaip rašė „La Repubblica“, planą sudaro keturi punktai. Pirmajame siūloma nutraukti ugnį ir demilitarizuoti fronto liniją stebint JT, tada turi prasidėti derybos dėl Ukrainos statuso – Italijos valdžia siūlo įtvirtinti neutralų šalies statusą, tačiau leisti jai įstoti į Europos Sąjungą (ES).
Paskui turi būti sudarytas susitarimas dėl „ginčytinų teritorijų statuso“. Jame numatoma plati Krymo ir Donbaso autonomija. Šie regionai galėtų patys spręsti kalbos ir saugumo klausimus, tačiau liks suverenia Ukrainos teritorija.
Galiausiai turi būti sudarytas daugiašalis susitarimas dėl taikos ir saugumo Europoje.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad Rusijos karą prieš jo šalį gali užbaigti tik diplomatinis proveržis, ne tiek tiesioginė karinė pergalė.
Jis kalbėjo apie Ukrainos narystę Europos Sąjungoje (ES) ir taip pat prašė daugiau karinės pagalbos, net JAV prezidentui Joe Bidenui jau oficialiai pasirašius 40 mlrd. dolerių vertės pagalbos paketą Ukrainos karo reikmėms.
Šis raginimas nuskambėjo praėjus kelioms valandoms, kai Rusija pareiškė sunaikinusi Vakarų pristatytų ginklų saugyklą šalies šiaurės vakaruose.
V. Zelenskis taip pat tvirtino, kad jo karo nusiaubta šalis turėtų tapti visateise kandidate į ES, ir atmetė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ir kai kurių kitų ES lyderių siūlymą sukurti tam tikrą asocijuotą politinę bendriją, kuri būtų tarsi laukiamasis narystės siekiančioms šalims.
„Mums nereikia tokių kompromisų“, – šeštadienį per bendrą spaudos konferenciją su apsilankiusiu Portugalijos ministru pirmininku Antonio Costa sakė V. Zelenskis. „Nes, patikėkite manimi, tai nebus Europos kompromisas su Ukraina, tai bus dar vienas Europos ir Rusijos kompromisas“.
V. Zelenskis, pirmadienį vaizdo ryšiu kalbėsiantis pasaulio politiniam ir verslo elitui Davoso forume, per televizijos transliuotą kreipimąsi sakė ukrainiečiams: „Yra dalykų, kuriuos galima pasiekti tik prie derybų stalo“. Karas „bus kruvinas, bus kovos, bet jis tikrai baigsis tik diplomatija“. "Diskusijos tarp Ukrainos ir Rusijos tikrai vyks. Kokiu formatu, aš nežinau", - pridūrė jis, tačiau pažadėjo, kad rezultatas bus „teisingas“ Ukrainai.
Kovos Ukrainoje vyksta kiek daugiau nei 12 savaičių, Ukrainos pajėgos sustabdė Rusijos mėginimus užimti Kyjivą ir šiaurinį Charkivo miestą, tačiau rytiniame Donbaso regione patiria didelį spaudimą. Maskvos armija sulygino su žeme ir užgrobė Juodosios jūros Mariupolio uostą ir nepaliaudama puola sausumoje ir iš artilerijos Ukrainos kariuomenę ir miestus rytuose.
Šeštadienį Rusijos gynybos ministerija pareiškė sunaikinusi dideles Vakarų pristatytų ginklų atsargas per sparnuotųjų raketų smūgį Malyno miesteliui šiaurės vakarų Žytomyro srityje. „Ilgojo nuotolio didelio tikslumo raketos „Kalibr“, paleistos iš jūros, sunaikino didelę JAV ir Europos šalių tiekiamų ginklų ir karinės technikos siuntą“, – nurodė ministerija.
Nors vietos valdžia pripažino, kad trys raketos pažeidė „civilinę infrastruktūrą“ Malyne, Ukrainos gynybos ministerija sekmadienio pranešime neužsiminė apie Rusijos tvirtinimą, o tokio ginklų sandėlio egzistavimas dar turi būti nepriklausomai patvirtintas.
Vakarų sąjungininkės nenutrūkstamu srautu siunčia Ukrainos pajėgoms modernią ginkluotę ir taiko plačias sankcijas Rusijos ekonomikai ir prezidento Vladimiro Putino artimiesiems. Kremlius į tai atsakė nutraukdamas energijos tiekimą Europai.
