„Mes nematome nė vieno konkretaus fakto nei apie kompiuterinius įsilaužėlius, (nei) apie kažkokius slaptus tyrimus dėl kišimosi į rinkimus beveik visose Vakarų valstybėse, nei dėl kaltinimų LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir translyčių) teisių pažeidimais Čečėnijoje“, – sakė S. Lavrovas žurnalistams.
„Jeigu būtų tokių faktų, jeigu būtų (pateiktos) pavardės, tada mūsų atsakymas būtų konkretus. Bet aš kartoju, kad mes nesame susiję su dauguma iš šių kaltinimų“, – kalbėjo ministras.
Pirmadienį E. Macronas per derybas Versalyje su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu palietė homoseksualių asmenų persekiojimo Čečėnijoje problemą.
Pasak E. Macrono, V. Putinas pažadėjo išsiaiškinti „visą tiesą“, o jis savo ruožtu patikino, kad Prancūzija liks „budri“ šiuo klausimu.
Kovo mėnesį Rusijos opozicijos laikraštis „Novaja gazeta“ pranešė apie Čečėnijos valdžios vykdomą homoseksualių asmenų persekiojimą, jų kankinimus ir žudymus šiame konservatyviame regione, kuriame homoseksualumas yra tabu ir už jį gali būti baudžiama artimųjų nužudymu.
Remiantis laikraščiu, pareigūnai šiame regione suėmė daugiau nei 100 gėjų, dar du asmenis nužudė jų pačių artimieji, o vienas mirė po kankinimų.
Grupė iš Čečėnijos pabėgusių ir besislapstančių gėjų naujienų agentūrai AFP papasakojo apie savo išgyvenimus ir kankinimus, kuriuos patyrė būdami sulaikyti.
Savo pavardžių nenorėję skelbti gėjai nepateikė oficialių skundų dėl pareigūnų veiksmų baimindamiesi keršto.
Rusijos pareigūnai iš pradžių neskubėjo reaguoti į šiuos kaltinimus, tačiau šį mėnesį V. Putinas visgi nurodė ištirti tuos pranešimus, kai apie Čečėnijoje pažeidžiamas homoseksualių asmenų teises jam užsiminė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
V. Putinui lojalus Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas kategoriškai neigia kaltinimus apie valdžios vykdomą susidorojimą su homoseksualiais asmenimis.
Čečėnijos lyderis paragino Vokietijos kanclerę Angelą Merkel ir Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną „nesivadovauti melaginga informacija“, o apsilankyti Čečėnijoje, ieškant tiesos.
R. Kadyrovas nenurodė, kokią „melagingą informaciją“ turi omenyje.
Tai - antirusiška kampanija
S. Lavrovas taip pat pabandė atremti E. Macrono kritiką Kremliaus ruporams – televizijai RT, dar žinomai kaip „Russia Today“, ir naujienų portalui „Sputnik“. E. Macronas tvirtino, kad per Prancūzijos vadovo rinkimų kampaniją šios žiniasklaidos priemonės veikė prieš jį „kaip įtakos ir propagandos organai“.
Pasak S. Lavrovo, tokie kaltinimai „atspindi gerai žinomą antirusiškos kampanijos inertiškumą“.