Šalia Azovo jūros esantis ir 100 kilometrų nuo sukilėlių užimto Donecko miesto nutolęs Mariupolis vertinamas kaip potencialus sausumos koridorius iš Rusijos užimto Krymo, kurį Kremlius aneksavo dar praėjusių metų kovo mėn.
Vis dėlto, analitikų teigimu, kadangi Mariupolį nuo Krymo skiria keletas šimtų kilometrų Ukrainos valdžios kontroliuojamos teritorijos, šio miesto turima prieiga prie jūros ir laikinos regioninės Kijevo kontroliuojamos sostinės statusas gali būti reikšmingas separatistams, rašo Laisvosios Europos radijas.
„Visi miestai, o ypač toks didelis ir turintis simbolinę reikšmę kaip Mariupolis, kurių netenka Ukrainos valdžia, kenkia Ukrainos moralei ir skatina Rusijos remiamus separatistus judėti pirmyn“, - patikino karo ekspertas iš Kijeve įsikūrusio Razumkovo viešosios politikos centro Oleksejus Melnykas.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka birželio mėn. paskelbė Mariupolį laikinąja Donecko srities sostine, nes oficiali šios srities sostinė – Donecko miestas – šiuo metu yra kontroliuojama sukilėlių.
Likus vos keletui dienų iki sausio 24 d. sukilėlių vadeivos Aleksandro Zacharčenkos separatistų pradėto Mariupolio puolimo, P. Porošenka pranešė, kad Rusijos kariuomenė tik ką į Rytų Ukrainą išsiuntė 2 tūkst. karių.
Kremlius ne kartą yra paneigęs tai, kad remia separatistus ginklais ir kariais, tačiau oficialūs Rusijos valdžios atstovai yra pripažinę, kad kartu su sukilėliais kovoja iš Rusijos atvykę „savanoriai“.
Logistinis miesto reikšmingumas
A. Melnykovo teigimu, jei separatistams pavyktų pavergti Mariupolį ir perimti šio miesto kontroliavimą, šio miesto uostas taptų gyvybiškai svarbiu keliu, kuriuo sukilėliai ir Rusijos kariai pasinaudotų kovodami su Ukrainos karinėmis pajėgomis.
Į Mariupolio jūrų uostą 2014 m. atplukdyta 13 milijonų tonų krovinių. Remiantis oficialiais duomenimis, tai penktas pagal krovinių judėjimą Ukrainos uostas ir užimčiausias komercinis jūrinis centras Azovo jūros pakrantėje.
„Jei sukilėliams pavyktų jį užimti, Ukraina liktų be prieigos prie Azovo jūros ne geografine, o ekonomine prasme“, - patikino Maskvoje įsikūrusio Politinės ir karinės analizės instituto direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Kramčichinas.
Mariupolyje separatistų surengti išpuoliai galimai yra didesnio masto strategijos, skirtos sujungti Rusiją su Krymu, dalis. A. Melnyko manymu, panašu, kad viskas vyksta pagal Maskvos planą nutiesti tiltą per Kerčės sąsiaurį į Krymo pusiasalį.
„Šiuo metu ir vėl susidaro įspūdis, kad sausumos koridoriaus sukūrimas yra tapęs pagrindiniu tikslu“, - pridūrė jis.
Vis dėlto A. Kramčichinas mano, kad nors sukilėliai turi vilčių užimti Mariupolį, jų kontroliuojamos teritorijos plėtimas užimant Ukrainos valdžios kontroliuojamas Zaporožės ir Chersono sritis jiems yra neįgyvendinama užduotis, atsižvelgiant į dabartinę situaciją.
„Manau, kad sukilėlių ambicijos ir realios galimybės neišeina už jų kontroliuojamų sričių ribų“, - patikino jis, pridurdamas, kad sausumos koridoriaus scenarijus vis dar egzistuoja tik teoriniu lygmeniu.
Apie 500 tūkst. gyventojų turintis Mariupolis įsikūręs šalia svarbių kelių, jungiančių Rusijos pasienį su giliau esančiomis Ukrainos teritorijomis.
Po surengtų kruvinų susirėmimų separatistams praėjusiais metais buvo pavykę užimti Mariupolį, tačiau birželio mėn. Ukrainos pajėgos jį susigrąžino.
Sukilėliai dar kartą mėgino sugrįžti į Mariupolį praėjusių metų rugpjūčio ir rugsėjo mėn. 20 kilometrų atstumu į Rytus nuo šio miesto vyko susirėmimai su Ukrainos kariais, tačiau separatistams tada nepavyko pasiekti uosto.
Dėl šio spaudimo vietiniai Mariupolio gyventojai tuo metu buvo pradėję ruoštis galimam partizaniniam karui prieš separatistus.