Malio kariuomenės dalinys, lydimas „patarėjo iš Rusijos“, antradienį ryte užvažiavo ant savadarbio sprogstamojo įtaiso netoli Homborio miesto, sakoma kariškių pranešime, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP.

Rusijos pilietis buvo nuskraidintas į Sevarės miestą, bet nuo patirtų sužalojimų mirė, nurodė kariuomenė.

Šis pranešimas žymi pirmą oficialiai patvirtintą Rusijos veikėjų, kuriuos Malis vadina kariniais instruktoriais, žūties atvejį.

Jungtinės Valstijos, Prancūzija ir kitos šalys sako, kad šie instruktoriai yra Rusijos privačios saugumo bendrovės „Wagner Group“ darbuotojai.

Kariškių dominuojama Malio vyriausybė tokius pareiškimus neigia.

Vienas Sevarės ligoninės darbuotojas, pageidavęs neviešinti jo vardo, patvirtino Rusijos piliečio žūtį ir sakė, kad tas vyras buvo įžengęs į ketvirtą dešimtį.

Vienas Malio centrinio regiono išrinktas pareigūnas, taip pat kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, sakė „sužinojęs apie „Wagner“ agento mirtį“.

Malio kariuomenė šių įvykių oficialiai nekomentavo.

Jungtinių Tautų taikos palaikymo misija Malyje (MINUSMA) sakė esanti „susirūpinusi“ dėl pranešimų apie antradienį Homborio savaitiniame turguje galimai įvykdytus žmogaus teisių pažeidimus.

Šie įtarimai susiję su Malio karių, kurios, kaip pranešama, lydėjo „grupė užsieniečių karių“, operacija, sakoma per „Twitter“ trečiadienį paskelbtame pranešime.

MINUSMA nurodė pradėjusi tyrimą „faktams patikrinti“ ir ketinanti aplankyti įvykių vietą. Taikdariai taip pat paragino Malio valdžią „nušviesti šiuos įvykius“.

JT „itin susirūpinusios“

Jungtinių Tautų žmogaus teisių biuras anksčiau trečiadienį pareiškė esąs „itin susirūpinęs“, kad valdžia neleido MINUSMA tyrėjams nuvykti į Murą – gyvenvietę vidurio Malyje, kur esą įvyko civilių žudynės.

Žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) teigė, kad Malio kariai ir jiems padedantys užsieniečiai kovotojai kovo pabaigoje įvykdė masinę egzekuciją 300 civilių. Kariuomenė šiuos kaltinimus neigė ir tvirtino nužudžiusi apie 200 džihadistų.

Malį valdo karinė chunta, užgrobusi valdžią 2020 metais.

Iš pradžių kariškiai žadėjo atkurti civilių valdymą, bet neįvykdė ankstesnio įsipareigojimo Vakarų Afrikos šalių blokui ECOWAS surengti rinkimus šių metų vasarį, todėl regiono valstybės paskelbė sankcijų Bamakui.

Chuntos draugiški santykiai su Rusija taip pat padidino įtampa su tradicine Malio sąjungininke Prancūzija.

Prancūzija, 2013 metais pasiuntusi į Malį savo pajėgas, vasarį nusprendė išvesti savo karius po dešimtmetį trukusios kovos su džihadistais.

Vyriausybė nekontroliuoja didelės dalies Malio teritorijos dėl 2012 metais prasidėjusio brutalaus konflikto, taip pat išplitusio į kaimyninius Burkina Fasą ir Nigerį.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją