„Sprendimas pasitraukti iš Sandraugos buvo sunkus, bet neišvengiamas“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime, kuriame dar pažymima, kad su 340 tūkstančių sunitų šioje šalyje Sandrauga elgėsi „neteisingai ir nesąžiningai“.
Britanijos tautų sandraugą, savanorišką asociaciją, sudaro daugiau kaip 50 šalių, priklausiusių Britanijos imperijai.
Tarptautinė bendruomenė išsakė susirūpinimą dėl padėties šiose kurortinėse Indijos vandenyno salose. Buvęs Maldyvų prezidentas Mohamedas Nasheedas (Mohamedas Našidas) kovo mėnesį buvo nuteistas kalėti 13 metų už terorizmą – anot žmogaus teisių organizacijų, „ydingoje“ byloje. Jo partija pareiškė, kad buvusio lyderio byla buvo „aiškiai politizuota“.
M. Nasheedas, kuris buvo pirmasis demokratiškai išrinktas Maldyvų vadovas, buvo pripažintas kaltu pagal griežtą kovos su terorizmu įstatymą, nes įsakė suimti vieną aukšto rango teisėją 2012 metų sausį, tebebūdamas prezidentu.
47 metų eksprezidentas buvo išvežtas į Dhunidhu kalėjimą vienoje saloje, esančioje netoli sostinės Malės.
Šiemet, išleistas gydytis į Didžiąją Britaniją, jis liko joje, gavęs politinį prieglobstį.
Sandrauga perspėjo Malę dėl to, kad prezidentas M. Nasheedas buvęs jėga nuverstas per pučą 2012-ųjų vasarį. Ji kritikavo naująją Maldyvų vyriausybę dėl susidorojimo su disidentais.
Maldyvai, dar anksčiau grasinę pasirinktis iš Sandraugos, kaltino Londone veikiantį Sandraugos sekretoriatą kišimusi į Maldyvų vidaus reikalus.
„Sandrauga stengėsi tapti aktyvia politinių vidaus ginčų dalyve Maldyvuose, o tai prieštarauja JT ir Sandraugos chartijoms“, – nurodė Maldyvų vyriausybė.
Ši musulmoniška šalis, garsėjanti savo salomis, apsuptomis koralinių rifų, yra apimta politinių neramumų nuo pat M.Nasheedo nuvertimo; joje dažnai rengiami protestai prieš vyriausybę. Visi opozicijos lyderiai yra tremtyje arba kalėjime.
Maldyvai yra naujausia iš Sandraugos pasitraukusi šalis; prieš tai ją paliko Gambija – 2013-ųjų spalį.