Mainų santuokos – senas paprotys, vis dar praktikuojamas Jemene. Jaunas vyras kreipiasi į draugą ir sako: „Aš vesiu tavo seserį, jeigu tu vesi mano seserį“. Tačiau kita šio sandėrio pusė yra tokia: „Jeigu tu išsiskirsi su mano seserimi, aš išsiskirsiu su tavąja“.

Tokios santuokos atsirado kaip išeitis vargingesnėms šeimoms, kurios negali sau leisti sumokėti santuokos mokesčio. Toks mokestis šių laikų Jemene gali atsieiti maždaug 3,5 tūkst. JAV dolerių, o dauguma žmonių per dieną uždirba mažiau nei 2 dolerius.

Pasak Sawano kaimo vyresniojo Mohamedo Hamoudo, kai nėra pinigų santuokos mokesčiui ir kitoms vestuvių išlaidoms, mainų santuokos labai praverčia.

Vis dėlto ši tradicija pamažu nyksta. „Ji sukelia per daug bėdų“, – teigia M. Hamoudas.

Mat poros, kurios iš pradžių yra priverstos pamilti, paskui kartais yra priverstos išsiskirti.

BBC kalbinta Nadia ištekėjo už vyro, kurio seserį vedė jos brolis. Tai buvo laiminga santuoka, pora susilaukė trijų vaikų. Bet moters brolio santuoka iširo, ir Nadia su vyru taip pat turėjo išsiskirti.

Iš jos buvo atimti vaikai, įskaitant jauniausią septynių mėnesių dukrą. „Aš maldavau man ją grąžinti, aš sakiau, kad tai neteisinga, aš turiu ją maitinti krūtimi, klausiau, ką blogo padariau“, – pasakojo moteris. Tačiau vyro tėvai Nadiai atsakė: kas nutiko jų dukrai, turi nutikti ir jai pačiai.

Nadia svarstė kreiptis į teismą, kad susigrąžintų vaikus, nes įstatymai yra motinos pusėje tokiais atvejais, bet vėliau ji nusprendė to nedaryti, nes realybėje genčių ir socialiniai papročiai linkę atmesti valstybės teisę.

„Mainų santuoka yra blogiausia santuokos rūšis, geriau visą gyvenimą praleisti vienai nei ištekėti tokiu būdu“, – tvirtina Nadia.

Daugelis islamo žinovų nepritaria mainų santuokoms ir teigia jas esant neislamiškomis. Taip jie tvirtina remdamiesi tuo, kad vedybų mokestis yra esminė musulmonų santuokos sutarties dalis.

Pasak Jemeno šeicho Mohamedo Mamouno, toks mokestis reiškia finansinio saugumo suteikimą moterims, kai jos palieka savo namus.

Ši dovana-mokestis yra neliečiama privati žmonos nuosavybė, ištuokos ar našlystės atveju garantuosianti bent minimalų laikiną pragyvenimą be maitintojo likusiai moteriai.