„Šiandien mūsų šaliai gresia sausra, dalinai netyčinė dėl pramonės ir dalinai tyčinė dėl to, kad priešai naikina mūsų šalies link judančius debesis. Tai karas, kurį Iranas ruošiasi laimėti“, - pareiškė M. Ahmadinejadas sakydamas kalbą Gonbade Kavuse, skirtą jo įtraukimo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą paminėjimui.
Nors Iranas nuo seno garsėja kaip viena sausiausią klimatą pasaulyje turinčių šalių, tačiau pastarieji Irano prezidento pareiškimai puikiai papildo aukštų šios valstybės pareigūnų įtarimus dėl Vakarų sąmokslo, vykdomo siekiant vandens stygių paversti rimta krize.
Liepos mėnesį Irano kultūros paveldo organizacijos vadovas Hassanas Mousavi, kuris užima ir M. Ahmadinejado viceprezidento postą, paragino meteorologijos ekspertus ištirti tikimybę, jog Vakarai „suorganizavo“ sausrą pietinėje Irano dalyje, kuri tradiciškai yra viena sausringiausių šalyje.
„Manau, kad pasaulio arogancija ir kolonizacija (taip Iranas vadina JAV ir jos sąjungininkes – red.past.), naudodamasi savo technologijomis, daro įtaką aplinkai Irane“, - pareiškė H. Mousavi.
Specialistai neseniai įspėjo, kad mažas kritulių kiekis pasiekė „nepageidaujamą lygį“. Sausra kankina tris ketvirtadalius Irano.
Jau anksčiau M. Ahmadinejadas yra metęs kaltinimus Europos šalims, kurios, esą, sąmoningai savose šalyse sukelia liūtis, dėl ko vėliau Artimuosiuose Rytuose trūksta kritulių. Irano prezidentas pareiškė, kad šalis ims spręsti šį klausimą pasitelkusi tarptautinius teisinius kanalus.
Kiek anksčiau šiais metais Irano lyderis apkaltino Vakarų valstybes sukūrus ŽIV – tai neva buvo siekiama susilpninti besivystančio pasaulio šalis ir sukurti rinką savo medikamentams.
M. Ahmadinejadas apie mažo kritulių kiekio keliamas problemas kalbėjo pirmadienį, rugsėjo 10 dieną. Ekspertai tvirtina, kad ši problema kelia grėsmę Irano žemės ūkiui.