Penktadienį Bosnijos ir Hercegovinos sostinėje Sarajeve šalies trišalio prezidiumo vadovas Željko Komšičius išsikvietė Prancūzijos ambasadorių ir pareikalavo pateikti kokį nors E. Macrono išsakytų pastabų paaiškinimą, rašo politico.eu.
Pasipiktinimas liejasi ir „Radio Sarajevo“ portale išspausdintoje kandžioje publikacijoje su antrašte „Prezidentui Macronui – gėda!“
Atitinkamą žinutę Prancūzijos prezidentui pasiuntė ir į Strasbūre Europos Taryboje vykstantį Pasaulio demokratijos forumą iš Bosnijos ir Hercegovinos atvykęs jaunimas. Renginio dalyviai nusifotografavo laikydami rankose lapus su žodžiais, susidedančiais į frazę „Macronai, laukiame atvykstant į Bosniją ir Hercegoviną. Mūsų namai nėra tiksinti bomba.“
Ketvirtadienį leidinyje „The Economist“ buvo išspausdintas interviu su Prancūzijos prezidentu, per kurį jam teko pasiaiškinti dėl lemiamo savo vaidmens užkertant kelią dviejų Balkanų šalių, Šiaurės Makedonijos ir Albanijos, deryboms dėl narystės ES per pastarąjį Europos Vadovų Tarybos susitikimą.
Atsakydamas į pateiktą klausimą E. Macronas patikino, kad kitos ES šalys taip pat nepritaria kalboms apie plėtrą, tik slepiasi už Prancūzijos nugaros.
„Jei domina tas regionas, nerimauti pirmiausia verta ne dėl Makedonijos ar Albanijos, o dėl Bosnijos ir Hercegovinos. Prie pat Kroatijos tiksinti bomba, šalis, kuriai teks susidurti su džihadistų sugrįžimo problema, yra Bosnija ir Hercegovina“, – pasakė E. Macronas.
Per pokalbį E. Macronas ne kartą akcentavo teigiamos ES įtakos kaimyninėms valstybėms svarbą. Tačiau jo pozicija dėl Šiaurės Makedonijos ir Albanijos užrūstino proeuropietiškai nusiteikusius Vakarų Balkanų lyderius ir aktyvistus. Panašią reakciją sukėlė ir komentarai apie Bosniją ir Hercegoviną.
Bosnijos musulmonų bendruomenės atstovas Muhamedas Jusičius skubiai išplatino pranešimą, kuriame apkaltino E. Macroną rodant pirštu į Bosniją ir Hercegoviną, nors dėl Europai džihadistų keliamos grėsmės didesnė atsakomybė, esą, tenka Prancūzijai.
„Iš Bosnijos ir Hercegovinos į kovos zoną Sirijoje ir Irake išvyko maždaug 300 piliečių; daugiausia – moterys ir vaikai. Tačiau išvykėlių iš Prancūzijos buvo per 1,9 tūkst. – dvigubai daugiau nei iš kurios nors kitos Vakarų Europos šalies. Manoma, kad daugiau nei 450 iš jų grįš į Prancūziją. Taigi, nematau jokio pagrindo teigti, kad Bosnijai ir Hercegovinai gresia didesnės problemos nei Prancūzijai“, – nurodė M. Jusičius.
Randasi ženklų, kad E. Macronas, nors ir nenorėdamas, darsyk pakurstė etninį konfliktą.
Nors dabartinis Bosnijos ir Hercegovinos prezidiumo vadovas Ž. Komtičius (kroatas) sukritikavo E. Macrono pastabas ir kreipėsi į ambasadorių, kad jas pakomentuotų, kitas prezidiumo narys – Miloradas Dodikas (serbas) pagyrė Prancūzijos prezidentą ir net jam padėkojo už tai, ką pats pavadino akivaizdžiu ir teisingu įvertinimu.
„Vietoj diskusijų apie sugrįžėlių iš kovos laukų Artimuosiuose Rytuose keliamą problemą bei realią terorizmo grėsmę Bosnijoje ir Hercegovinoje, vyksta puolimas, nukreiptas į visus, kurie nenori apie tai tylėti. Dabar atėjo Prancūzijos prezidento E. Macrono eilė“, – pareiškė M. Dodikas.
Jis, be kita ko, užsiminė, kad šiaip jau Ž. Komšičius net neturėjo teisės priekaištauti Prancūzijos ambasadoriui. „Bendros nuomonės šiuo klausimu Bosnijos prezidiumas neturi“, – paminėjo M. Dodikas.
E. Macronui metamiems kaltinimams linkęs pritarti ir bosniams priklausantis prezidiumo narys Sefikas Džaferovičius.
„Nuo 2016-ųjų neužfiksuotas nė vienas išvykimo į kovos laukus Sirijoje atvejis. Bosnija ir Hercegovina ėmėsi konkrečių priemonių, kad išspręstų tą problemą, – sakė S. Džaferovičius. – Pagrindinę problemą Bosnijai ir Hercegovinai kelia jėgos, norinčios, kad šalis suskiltų, ir E. Macronas puikiai šitai žino. Dėl to kalta ir tarptautinė bendruomenė.“
„Radio Sarajevo“ portale išspausdintame straipsnyje E. Macronas gretinamas su savo pirmtaku Francois Mitterrandu, nesugebėjusiu, kaip teigia straipsnio autorius žurnalistas Farukas Vele, įdėti pakankamai pastangų, kad liautųsi beveik ketvertą metų, nuo 1992-ųjų iki 1996-ųjų, trukusi Sarajevo apgultis, nusinešusi daugiau nei 10 tūkst. žmonių gyvybių.
„E. Macrono, kaip ir jo pirmtako F. Mitterrando, nedomina tiesa“, – rašo F. Vele.
Turėdamas omenyje E. Macrono interviu ir Prancūzijos pastangas blokuoti kalbas dėl Šiaurės Makedonijos ir Albanijos narystės ES, F. Velle pridūrė: „Tai dar viena Bosnijos ir Hercegovinos išdavystė.“
