E. Macronas apie tai prakalbo per interviu „CBS News“.
2001 metais G. Bushas pagarsėjo teiginiu, pasakytu po susitikimo su Rusijos prezidentu, kad pažvelgęs į akis V. Putinui, „pamatė jo sielą“.
Pasak E. Macrono, V. Putino akys išdavė, kad jis yra „įsižeidęs“ dėl Vakarų šalių, konkrečiau, dėl JAV ir Europos Sąjungos (ES). Prancūzijos prezidento nuomone, šis „įsižeidimas“ yra grįstas V. Putino įsitikinimu, esą Vakarai siekia „sunaikinti“ Rusiją.
„Veikiausiai mačiau (V. Putino akyse, – red.) tam tikrą žvilgsnį, susijusį su pastaraisiais dešimtmečiais ir Vakarų pasauliu. Nuoskauda dėl JAV ir ES yra labai svarbi. Ir jausmas, kad mūsų tikslas – sunaikinti Rusiją. Netikiu, kad tai yra mūsų tikslas. Mes Prancūzijoje to niekada nesiekėme“, – sakė E. Macronas.
E. Macronas taip pat teigė, kad Prancūziją ir Rusiją „visuomet siejo labai glaudūs kultūriniai ir istoriniai ryšiai, ir prancūzai visada gerbė Rusijos žmones“. Tačiau jis pažymėjo po ilgų pokalbių su V. Putinu supratęs, kad jo tikslas veikiausiai yra „atkurti imperiją“.
„Jis (V. Putinas, – red.) skleidė tokį jausmą, kai mes labai ilgai kalbėjomės. Nes aš praleidau daugybę valandų, su jais apie tai diskutuodamas... Jo tikslas ir veikiausiai jo dalia, panašu, buvo atkurti imperiją“, – užbaigė E. Macronas.
Per interviu Prancūzijos televizijos stočiai TF1, kuris buvo įrašytas praėjusią savaitę per jo valstybinį vizitą JAV, E. Macronas teigė, kad Europa turi rūpintis savo būsima saugumo architektūra.
„Tai reiškia, kad vienas iš esminių klausimų, kuriuos privalome spręsti – kaip visada sakė prezidentas (Vladimiras) Putinas – yra baimė, kad NATO artėja prie pat jos durų, ir ginklų, kurie gali kelti grėsmę Rusijai, dislokavimas“, – sakė E. Macronas.
„Ši tema bus vienas iš klausimų dėl taikos, todėl turime pasiruošti, ką esame pasirengę padaryti, kaip saugosime savo sąjungininkes ir valstybes nares ir kaip suteiksime garantijas Rusijai, kai ji grįš prie derybų stalo“, – pažymėjo E. Macronas.
Buvęs Lietuvos gynybos ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sukritikavo mintį, kad reikia daryti nuolaidas Kremliui.
„Rusija turi visas saugumo garantijas, jeigu ji nepuola, neaneksuoja ir neokupuoja savo kaimynių“, – sekmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė L. Linkevičius.
„Jei kas nors nori kurti naują saugumo architektūrą, kuri leistų teroristinei valstybei tęsti savo bauginimo metodus, jie turėtų pagalvoti dar kartą, tai (ne)pasiteisins“.
Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas nevyniojo žodžių į vatą ir sekmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ svarstė, ar „civilizuotam pasauliui reikalingos „saugumo garantijos“ nuo barbariškų postputiniškos Rusijos ketinimų“.
„Tai bus įmanoma tik įvykus tribunolui, nuteisus karo autorius bei karo nusikaltėlius, priteisus plataus masto reparacijas ir įvykus kruvinam (Rusijos elitų) išsiaiškinimui, „kas dėl to kaltas“, – aiškino M. Podoliakas.
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas sakė, kad „denunkliarizuota ir demilitarizuota“ Rusija būtų geriausia taikos garantija ne tik Ukrainai, bet ir visam pasauliui.
„Kas nors nori suteikti saugumo garantijas teroristinei ir žudikiškai valstybei? Vietoj Niurnbergo – pasirašyti sutartį su Rusija ir paspausti jai ranką?“ – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė O. Danilovas.
Daugelis Ukrainoje ir Vakaruose griežtai nepritaria bet kokioms deryboms su V. Putinu, kurios atneštų jam kokių nors nuolaidų, ypač atsižvelgiant į tai, kad per pastaruosius tris mėnesius Ukrainai pavyko išlaisvinti nuo Rusijos pajėgų dideles teritorijas.
Tačiau E. Macrono pastabos liudija, kad jis palankiai vertina Maskvos norą gauti saugumo garantijas – dėl šio reikalavimo prieš karą jau buvo dedamos intensyvios, bet nesėkmingos diplomatinės pastangos.
