Tai buvo pirmas prezidentų pokalbis nuo to laiko, kai įsiplieskė ginčas dėl povandeninių laivų pardavimo Australijai.
„Macronas nusprendė, kad prancūzų ambasadorius grįš į Vašingtoną kitą savaitę. Tuomet jis pradės intensyvų darbą su aukšto rango JAV pareigūnais“, – sakoma Paryžiaus ir Vašingtono pranešime.
E. Macronas ir J. Bidenas taip pat sutarė pradėti „išsamias konsultacijas“, kad atkurtų pasitikėjimą, bei spalio gale susitikti Europoje, nurodoma pareiškime.
Šiuo susitikimu norima „pasiekti bendrą supratimą ir išlaikyti pagreitį šiame procese“, sakoma jame.
„Abu lyderiai sutarė, kad situacijai naudos būtų davusios atviros sąjungininkų konsultacijos Prancūzijai ir mūsų Europos partneriams strategiškai svarbiais klausimais“, – pažymima pranešime.
Jame priduriama, jog J. Bidenas sutiko, kad esama stipresnės Europos gynybos, kuri papildytų NATO, poreikio. Šią idėją nekart reiškė E. Macronas.
„Jungtinės Valstijos taip pat pripažįsta stipresnės ir pajėgesnės Europos gynybos, kuri teigiamai prisideda prie transatlantinio ir pasaulinio saugumo ir papildo NATO, svarbą“, – sakoma pareiškime.
J. Bidenas praėjusią savaitę paskelbė apie naują Australijos, JAV ir Jungtinės Karalystės gynybos aljansą (AUKUS) ir ketinimus Australijai perduoti JAV branduolinių povandeninių laivų technologijas.
Be povandeninių laivų laivyno, AUKUS suvienys jėgas ir dėl kibernetinių, dirbtinio intelekto (DI), ypač taikomojo DI, kvantinės technologijų, tam tikrų povandeninių pajėgumų.
Dėl šio pakto Kanbera atšaukė milžinišką sutartį dėl prancūziškų povandeninių laivų pirkimo.
Prancūzija savo ruožtu atšaukė konsultacijoms savo ambasadorius Vašingtone ir Kanberoje.
Prancūzų pareigūnai apie žlugusį kontraktą buvo informuoti vos kelios valandos iki oficialaus J. Bideno pranešimo apie aljansą AUKUS.